Mūsų kraštiečiai

Mūsų kraštiečiai


Nelė Narbutaitė-Gricienė (g. 1937.03.11, Pasvalio raj. Raubonių km.), chorvedė, Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos chorinių ir muzikos teorinių dalykų dėstytoja.1944–52 m. mokėsi Ąžuolpamūšės pradinėje, Dagilynės septynmetėje, Pasvalio vidurinėje mokykloje, 1956 m. Panevėžio muzikos mokykloje baigė liaudies instrumentų skyrių (K.Klygienės kanklių, A.Karaškos dirigavimo kl.), 1965–70 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (prof. A.Budriūno, A.Jurgučio kl.), įgijo choro dirigento, chorinių disciplinų dėstytojo, chorinio dainavimo dėstytojo kvalifikaciją.1956–63 m. – muzikos mokytoja ir chorų vadovė Eišiškių, Vilniaus, Maskvos, Černiachovsko (Rusija) vidurinėse mokyklose. 1963–1968 m. – Černiachovsko pedagoginės mokyklos muzikos–pedagogikos skyriaus vedėja, dirigavimo dėstytoja, choro studijos vadovė. 1968–97 m. – Klaipėdos S.Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos (dabar – konservatorija) dirigavimo, chorinės literatūros, solfedžio ir muzikos literatūros dėstytoja.1969–73 m. – Klaipėdos pavyzdinio berniukų choro “Gintarėlis” vadovė, kamerinės muzikos koncertų, įvairių renginių Klaipėdoje ir Žemaitijos miesteliuose, miesto ir respublikinių Dainų švenčių dalyvė, dirigentė. 1969–76 m. – Klaipėdos dramos teatro spektakliuose rengė chorines scenas su aktoriais (J.Vaižganto „Nebylys”, K.Donelaičio „Metai”, J.Marcinkevičiaus „Mažvydas” ir kt.). 1975–85 m. – vaikų choro studijos prie S.Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos, taikiusios eksperimentinę vengrų muzikinio ugdymo metodiką, organizatorė ir vadovė bei Klaipėdos muzikinio pavasario, akademinių koncertų miesto visuomenei (dažnai kartu su mokyklos kameriniu orkestru) dirigentė. 1990–91 m. – S.Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos mišraus choro vadovė. Parengė J.Naujalio „Mišias švenčiausių Kristaus kančių garbei” ir (su kameriniu orkestru) atliko Klaipėdos mažojoje koncertų salėje bei Kretingos pranciškonų bažnyčioje koncertuose skirtuose 1991 m. sausio 13 d. aukoms atminti. Yra dirigavusi chorams Klaipėdos, Jurbarko, Šilalės dainų šventėse. 1997 m. išėjusi į pensiją studijuoja Klaipėdos muzikinę praeitį nuo 19 a. pabaigos iki Nepriklausomybės atkūrimo, kaupia istorinę medžiagą, rengia istorines–memuarines knygas, rašo straipsnius: „Idėjos, jei didžios, nemiršta“ (S.Šimkaus konservatorijos 85-mečiui), „Stasio Mikelio Modus vivendi“ (apie legendinį Neringos merą, S.Šimkaus konservatorijos absolventą), „Raubonių dukra“ (apie tėviškę), „Mano mokytojas Adolfas Karaška“, „Birbynių Maestro“ (apie pedagogą Kazimierą Biliūną) ir kt.. 2002 m. išleista knyga „Gyvenimas tarp natų” (apie Steponą Gricių, net 27 metus atidavusį Klaipėdos ir visos Lietuvos respublikinėms dainų šventėms bei pučiamųjų muzikos menui), 2003 m. – „Klaipėdos S.Šimkaus konservatorija 1923–2003” (konservatorijos 80-mečiui), 2006 m. – „Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykla” (mokyklos 60-mečiui).Minėtuose leidiniuose įamžinta per 250 gerai žinomų ir ne tokių garsių Klaipėdos muzikos pedagogų-atlikėjų, plėtojusių Klaipėdoje muzikos mokymą, kūrusių koncertines tradicijas, visai Vakarų Lietuvai rengusių muzikos mokytojus.2009 m. bendradarbiaujant su Pasvalio rajono Raubonių kaimo bendruomenės kraštotyrininkėmis parengta ir išleista knyga „Raubonys ir rauboniečiai“.


Raubonietis Jonas Simutis, ilgametis šalies pieno ekspertas, žmogus, apie pieną ir jo produktus žinantis viską! Pieno perdirbimo pramonėje dirba daugiau nei 50 metų, kurių daugiau, nei pusę sėkmingai vadovavo įmonei „Panevėžio pienas“. Jono Simučio dėka Lietuvoje įdiegta dauguma moderniausių pieno perdirbimo technologijų.2005 m. už ilgametį darbą, pasišventimą ir nuopelnus AB „Pieno žvaigždės” vystymui bei visai Lietuvos pieno pramonei, Jonui Simučiui suteiktas apdovanojimas – Aukso ordinas!Šiuo metu Jonas Simutis toliau stengiasi, kad Lietuvos pieno pramonė neatsiliktų nuo pasaulinių standartų ir išliktų pirmaujanti regione. J. Simutis šalyje yra vienintelis du kartus vadovavęs tai pačiai pieno pramonės įmonei. Pirmą kartą nuo 1985 iki 2001 metų, antrąsyk – nuo 2003 iki 2007 metų.Šiuo metu šalies pieno pramonės veteranas paskirtas į mažiau aktyvias, bet ne mažiau atsakingas „Pieno žvaigždžių“ administracijos patarėjo pareigas.