Daug kas trumpiausią vasaros naktį ieškojo paparčio žiedo ar būrė ateitį. O mes ją pasitikome draugų apsuptyje, su šokiais ir dainomis. Ar gali būti didesnė dovana, nei bendrystė ir kartu kuriami stebuklai?

Draugėn mus subūrė įgyvendamas projektas „Partnerystės įgūdžiai puoselėjant krašto tradicijas ir papročius“ ir tai jau davė puikius vaisius: šaunią, smagią ir nuotaikingą Rasų šventę. Koncertai pylėsi kaip iš gausybės rago: Namišių „Gaspadoriai“, Gulbinų etnografinis ansamblis, Kriklinų „Kryklė“, Vaškų „Kor‘s“, Raubonių „Tatula“ ir žinoma charizmatiškieji „Smetonos ūsai“. Išmintimi dalinosi, apie papročius pasakojo ir šventę vedė Renata ir Lidija. Gardžią žuvienę išvirė Salvinija ir Jolanta. Alučiu šnekučiu vaišino Dalius. Nuostabiai sceną papuošė Kristina, jai talkino dienos centro vaikai. „Bromą“ pagamino ir pastatė Saulius. Joninių vainikus nupynė ir „bromą” apipynė Regina, Birutė, Zita, Liolita ir Lidija. Šiaudines skulptūras pynė Indrė, Kristina, Gražina ir dienos centro vaikai. Teritoriją iššienavo, atvežė suoliukus bei ąžuolo šakų parūpino Saločių seniūnijos vyrai. Plojo, kartu dainavo, batus plėšė šokio sukūry žiūrovai. Gal ką ir pamiršome paminėti, „prabočykit“, bet visiems nuoširdžiausiai dėkojame už tai, kad buvote kartu!