Bendruomenės renginiai | 2011 m.
2011 metai
Saločių seniūnijos bendruomenių sąskrydis
Šiltą ir gražų lapkričio 18-osios vakarą į Saločių kultūros centrą rinkosi seniūnijos kaimų bendruomenės.
Vakarą pradėjo salotietė Aldona Ruzienė. „Nudirbę visus rudens darbus, sueikim į būrį, pabūkim kartu, pasikalbėkim, pabendraukim, pasivaišinkim, pasidžiaukim. Mūsų bendruomenės pirmininkė Danutė prikepė bandelių, priraikė ragaišio, dešros. Seniūnas Algimantas padarė alučio šnekučio. Ir patys sveteliai stalą nukrovė visokiomis gėrybėmis.“ – kalbėjo ji. Palinkėjusi smagaus vakaro, žodį perdavė seniūnui Algimantui Mašalui.
Jis pasveikino visus susirinkusius į pirmąjį seniūnijos bendruomenių susiėjimą, pasidžiaugė, kad atvyko septynių seniūnijos bendruomenių aktyvas – kuriems rūpi koks jų kaimas, kaip gyvena jo žmonės.
Seniūnas trumpai pristatė bendruomenes. Pasidžiaugė visų bendruomenių veikla, apie kiekvieną pasakė daug gerų žodžių.
Saločių, Raubonių, Žilpamūšio, Žadeikonių, Puškonių, Kurpalaukio ir Škilinpamūšio bendruomenės išradingai ir spalvingai pristatė savo veiklą.
Raubonietės šmaikščiai papasakojo apie savo bendruomenę ir padainavo dainą apie savąjį kaimą.
Puškoniečiai parodė nuotaikingą dainos „Ant kalno karklai siūbavo“ inscenizaciją.
Pasirodymus paįvairino ekrane besikeičiantys vaizdai iš visų bendruomenių gyvenimo. Juos surinko ir parengė seniūnas A. Mašalas, pats visada dalyvaujantis kaimo bendruomenių renginiuose. O dėkodamas bendruomenėms už dalyvavimą, jis įteikė po nuotrauką, kurioje Saločių miestelis iš paukščio skrydžio, ir stovus vėliavoms, kurias turi visos bendruomenės.
Renginyje dalyvavo Pasvalio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas Stasys Butkus. Jis pasveikino gausiai susirinkusius bendruomenių atstovus, padėkojo už tai, kad rado laiko susieiti į būrį. Pasidžiaugė pirmuoju seniūnijos bendruomenių sąskrydžiu, kuriame telpa viskas – kalbos, dainos, filmai, nuotraukos iš bendruomenių gyvenimo, ir kuris visus per aštuonerius metus įjungė į sudėtingą bendruomeninę veiklą, kai reikėjo galvoti, kažką kurti, dirbti, klysti, nestovėti vietoje. Palinkėjo bendruomenėms ir toliau būti aktyvioms.
Vakaras tęsėsi prie bendro vaišių stalo. Netrūko šilto bendravimo, pokalbių. Visi džiaugėsi, dalijosi patirtimi.
O užgrojus Saločių bendruomenės kapelai „Tindiriuška“, visi sukosi šokių sūkury, traukė skambias dainas, žaidė smagius žaidimus.
Niekas neskubėjo skirstytis ir linkėjo visiems vėl susitikti kitąmet.
Dienos centro atidarymo šventė
Šiltą ir gražų rugsėjo 18-osios sekmadienį į Raubonių vaikų ir jaunimo dienos centro atidarymo šventę susirinko didelis būrys rauboniečių ir svečių iš tolimosios Norvegijos.
Prieš dvejus metus buvo uždaryta Raubonių pradinė mokykla. Kaimo žmonės su rūpesčiu klausdavo bendruomenės tarybos, kas įsikurs tuščiose patalpose. Vieni siūlė čia įkurti seniūniją, kiti šį pastatą norėjo matyti pilną vaikų, jaunimo, kaip buvo įpratę iki šiol.
Todėl, kaimo bendruomenės taryba, atsižvelgusi į rauboniečių pageidavimus ir siūlymus, nutarė prašyti rajono savivaldybės tarybos buvusioje mokykloje įkurti vaikų ir jaunimo užimtumo dienos centrą. Prašymas buvo patenkintas, tačiau mokyklos patalpas jau reikėjo rimtai remontuoti: per žiemą nepataisomai sušalusi šildymo sistema, seniai neremontuotas prakiuręs stogas, supuvusios grindys, apsilaupiusios sienos.
Todėl, kai gegužės pabaigoje Saločių seniūnijoje lankėsi norvegė Inger Bakkevik ir su seniūnu tarėsi kam reikia paramos, seniūnas papasakojo apie Raubonių vaikų ir jaunimo užimtumo centrą. I. Bekkevik mielai sutiko padėti jį įrengti ir iškart įteikė pirmą paramos dalį.
Taip suvienytos seniūno ir gerosios rėmėjos Inger Bekkevik pastangos, lėšos ir triūsas atvedė visus į gražią atidarymo šventę.
Kaime gyvena daugiau nei šešiasdešimt mokyklinio amžiaus vaikų ir per dvidešimt ikimokyklinukų. Todėl kaimo bendruomenė tiki, kad šis dienos centras turės ateitį, jame nuolat bus vaikų, kurie čia suras užsiėmimų, žaidimų, paruoš pamokas. O jų vadovė Kristina Kondrotienė nepritrūks ryžto, kantrybės bendraujant su vaikais ir jaunimu.
Centrui įrengti buvo panaudoti 7872 litai, kuriuos davė norvegė I. Bekkevik. Dar tris tūkstančius pridėjo seniūnija. O darbus atliko seniūnijos darbininkai, vadovaujami Petro Garsevičiaus. Remontas tęsėsi visą vasarą.
Kalbėdamas šventėje seniūnas Algimantas Mašalas džiaugėsi, kad planuotus remonto darbus atliko laiku ir pagal visus statybų technologijų reikalavimus. Jis taip pat džiaugėsi veiklia Raubonių kaimo bendruomenės taryba.
Linksmai šviečiant šiltai saulutei ir koncertuojant mažiesiems rauboniečiams susirinkusieji džiaugėsi gražia švente.
Viešnią I. Bekkevik jaunieji rauboniečiai pakvietė pasodinti eglutę. Ateityje ją paaugusią vaikai puoš prieš Kalėdas, laukdami ponios Inger, kuri jau eilę metu prieš gražiausią metų šventę atvyksta su dovanomis.
Rauboniečiai norvegei įteikė albumą, kuriame – visa centro kūrimosi istorija iliustruota nuotraukomis. Jame taip pat suklijuotos nupieštos vaikų rankos ant kurių surašyti nuoširdūs jų linkėjimai poniai Inger. O rankos su surašytais norais ir svajonėmis liko dienos centre. Svajonės kartais pildosi, jei labai to nori, todėl ir vaikų meninė programa buvo apie svajones. Viena jų jau išsipildė – vaikai turi dienos užimtumo centrą. O kitas svajones padės įgyvendinti centro vadovė K. Kondrotienė.
Gerumas neturi kainos, todėl poniai Inger rauboniečiai dėkojo iš širdies – įteikė savo darželiuose išaugintų rožių puokštę, moterų megztą šalį ir naminės duonos kepalą.
Seniūnas A. Mašalas padovanojo Saločiuose išaustą rankšluostį, gėlių puokštę ir įteikė padėką.
Centro atidarymo proga I. Bekkevik seniūnui įteikė voką, kuriame dešimt tūkstančių kronų – 4300 litų. Jie bus panaudoti centro reikmėms – langų žaliuzėms ir šildymo radiatoriams pirkti.
Raubonių kaimo bendruomenės padėkos įteiktos seniūnui A. Mašalui, seniūnijos inžinieriui P. Garsevičiui, Pajiešmenių pagrindinės mokyklos direktoriui Ervydui Macaičiui.
Direktorius E. Macaitis sakė esąs įsitikinęs, kad šis centras bus gyvybingas, nes jo labai nori rauboniečiai ir patys įdėjo daug triūso dar iki atidarymo šventės.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Kazys Polekas prisiminė tokių užimtumo centrų pradžią mūsų rajone. Jis linkėjo centro darbuotojai Kristinai sėkmės ir siūlė rauboniečiams pirmiesiems rajone atidaryti ikimokyklinio ugdymo grupę.
Rajono mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas linkėjo rasti bendrą kalba visiems – tėveliams, bendruomenei, mokyklai. Jis taip pat pastebėjo, kad šio centro atidarymas tarsi padeda tašką norvegų ir pasvaliečių draugystės dvidešimtmečio paminėjimo šventei vykusiai rugsėjo 16-17 dienomis Pasvalyje.
Išvyka į Kernavę
Liepos 9 dieną, anksti ryte, rauboniečiai išvyko į kelionę – nutarta aplankyti Kernavę ir Trakus.
Senojoje Lietuvos sostinėje liepos 8-10 d. vyko tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis “Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje”.
Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikūrę įvairių šalių eksperimentinės archeologijos meistrai rodė ir pasakojo, kaip buvo gaminami titnaginiai, kauliniai ir geležiniai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, statomi būstai, gaminamas maistas.
Buvo galima patiems pabandyti senoviniu būdu užkurti ugnį, nulipdyti puodą, paskanauti archajiškų valgių ar iššauti iš lanko. Įdomu buvo pažvelgti į atkurtą akmens amžiaus žmonių aplinką, viduramžių gyventojus, kurie pristatė amatus bei kasdieninį gyvenimą.
Viduramžių miesto aikštėje vyko viduramžių teismai, darbavosi budeliai. Norintieji galėjo pasijusti teisiamuoju ir išmėginti to meto kankinimus.
Susidomėję apžiūrėjome didžiulėje festivalio teritorijoje įsikūrusius senovės amatininkų kiemelius. Pajutome civilizacijos ištakas, kultūrų sąveiką. Sužinojome viduramžių Kernavės miesto istoriją, išklausėme pasakojimą apie kasdieninį gyvenimą, moters kostiumo istoriją.
Vėliau dar užkopėme į piliakalnius. Pasižvalgėme po nuostabias apylinkes. Oras pasitaikė geras – nors buvo karšta ir tvanku, bet keliautojus lydėjo puiki nuotaika.
Po pietų išvykome į Trakus. Čia apžiūrėjome Galvės ežero saloje įsikūrusią pilį. Norintieji paplaukiojo jachta ar garlaiviu. Buvo įdomu plaukiant ežeru apžiūrėti įspūdingas apylinkes, pasiklausyti įdomių istorijų.
Pabuvus Trakuose negalima neparagauti kibinų, pasivaišinę jais pasukome namų link. Tik trumpam stabtelėjome apžiūrėti restauruojamo Užutrakio dvaro.
Pažvelgę į Trakų pilį iš kitos pusės ir pamoję jai ranka, pavargę leidomės į namus.
IV rajono bendruomenių sąskrydis
Į IV rajono bendruomenių sąskrydį, vykusį birželio 4 dieną, Atžalyno bendruomenėje, nepabūgę karščio, susirinko bendruomenių atstovai. Iš Saločių seniūnijos atvyko 5 bendruomenės: Saločių, Žilpamūšio, Puškonių, Škilinpamūšio ir Raubonių.
Visos bendruomenės žengė pro ąžuolo vainikais papuoštus vartus kur buvo svetingai sutiktos šeimininkų su duona ir druska.
Buvo iškilmingai įneštos bendruomenių vėliavos ir išrikiuotos prie lauko estrados.
Virš sąskrydžio dalyvių ratus suko, sparnais mojavo ir susirinkusiuosius sveikino vietinių aviatorių pilotuojamas lėktuvas.
Renginį pradėjo Pasvalio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas Stasys Butkus. Sąskrydžio dalyvius sveikino bei sėkmės linkėjo ir kiti svečiai. Į sceną buvo pakviesti kaimo šviesuoliai. Jiems skirtos gėlės ir suvenyrai.
Driokstelėjus šūviui iš patrankos prasidėjo kultūrinio ir kulinarinio paveldo mugė. Kaimo tautodailininkai ir amatininkai siūlė pasigrožėti ir įsigyti įvairių dirbinių, o gaspadinės – paskanauti skanių valgių.
Diliauskų kultūros namų saviveiklininkai parodė artėjančioms Joninėms parengtą programą. Liaudies šokius šoko bei dainas dainavo ir Pasvalio P. Vileišio gimnazijos gimnazistai.
Bendruomenių pirmininkai uždegė santarvės laužą ir visi susirinko prie bendro vaišių stalo. Kiekviena bendruomenė savaip prisistatė ir papasakojo apie savo veiklą. Seniūnijų komandos dalyvavo išradingose ir nelengvose pramoginėse rungtyse. Vertinimo komisija apdovanojo visas komandas.
Visi išsiskirstė su puikia nuotaika ir viltimi susitikti kitąmet.
Kompiuterinio raštingumo kursai
Gegužės 23 dieną baigėsi du mėnesius trukę kompiuterinio raštingumo mokymai. Rauboniečiai labai aktyviai įsijungė į kompiuterinio raštingumo mokymus, kuriuos pagal projektą „Kompiuterinio raštingumo įgūdžių ugdymas” organizavo Pasvalio pedagogų švietimo skyrius.
Vos paskelbus apie organizuojamus nemokamus mokymus į dalyvių sąrašą įsirašė 17 rauboniečių. Kovo pabaigoje prasidėjusiuose mokymuose mokėsi 10 žmonių, kiti mokslus tęs rudenį.
Mokymai vyko Pajiešmenių pagrindinėje mokykloje, juos vedė mokytoja Violeta Lazickienė. Vienos grupės mokymo trukmė 80 valandų.
Baigusieji džiaugėsi, kad išmoko naudotis kompiuteriu, sužinojo daug naujo, nes mokymai buvo išsamūs, mokytoja kiekvienam paaiškindavo, atsakydavo į visus klausimus.
Dėkojame projekto koordinatorei Pasvalio pedagogų švietimo skyriaus specialistei metodininkei Gražinai Sakalauskienei, kad rauboniečiai galėjo dalyvauti kompiuterių raštingumo mokymuose ir Pajiešmenių pagrindinės mokyklos direktoriui Ervydui Macaičiui, kad leido naudotis mokyklos kompiuterių klase.
„Darom 2011“
Balandis jau nuo seno yra švaros mėnuo. Šiais metais akcijoje „Darom 2011“ rauboniečiai dalyvavo net dvi dienas. Sutvarkė parką, buvusios mokyklos teritoriją, net 12 maišų šiukšlių surinko iš pakelių ir jas išrūšiavo. Į talką susirinko 54 žmonės, kai kurie dirbo abi dienas. Džiugu, kad padėjome gamtai atsikratyti šiukšlių, norėtusi, kad visą laiką aplink būtų gražu ir tvarkinga.
Zitos Ranonienės knygos pristatymas
Gražią ir saulėtą pavasario pavakarę, rauboniečiai buvo pakviesti į žodžio šventę – Zitos Ranonienės knygos „Dar širdyje nesutema“ pristatymą.
Renginio vedėja Gražina Paškevičienė tyliai skambant lyriškiems valso garsams perskaitė Stefanijos Liutkienės mintis: „Ir tas, kurio širdį patepė Žodis, nebeatras ramybės, nebesvarstys kam reikalinga jo našta, ar ji išvis verta nuovargio, ar kada nors kas norės pažvelgti į jo nešulį… Liks tik gyvenimas Žodyje, su Žodžiu, per Žodį. Palaiminti tie, kurie savo Žodžiu pakelia žmogaus sielą virš kasdienybės. Palaiminti tie, kurie tą Žodį įsileidžia į savo širdį. Na, o tie, kurie dar nepajuto Žodžio saldumo, tegul neužsitveria nepakantumo tvora. Tada ir į jų tylą nukris sunokęs žodis. O tada jau visas pasaulis žydės ne vien akyse…“
– Šiandien labai džiaugiamės galėdami Jums pristatyti mūsų literatės Zitos Ranonienės knygą „Dar širdyje nesutema“, kuri į Raubonis parskrido kaip paukštis – pavasarį, kovo 21 dieną, simboliška – per pačią poezijos dieną. – sakė G. Paškevičienė.
Tarti keletą žodžių ir pristatyti savo pirmąją knygą paprašyta pačios autorės. Ji papasakojo kaip gimė knyga, padėkojo Gražinai ir Lidijai padėjusioms parengti ją, taip pat padėkojo savo šeimai, kurie suprato ir palaikė bei skyrė lėšų knygos leidybai. Zita prisiminė, kad į Raubonis atvyko prieš 36 metus.
– Nors mano gimtinė Ličiūnų kaimas, bet Raubonys man tokie savi, mieli, nes čia vaikų gimtinė. Kas skaitys knygą pastebės, kad viskas sukasi apie Raubonis – sakė Zita. Apsakymai beveik visi iš šio kaimo apylinkių.
Ji taip pat paskaitė keletą savo eilėraščių, vieną apie dainą pavasariui. – Nevaikštau gatvėm ir nedainuoju, bet dainuoju širdim. Todėl kviečiu ir jus pajusti pavasario daina širdimi – kalbėjo autorė.
Pasveikinęs visus su pavasariu, ir prabilęs Justino Marcinkevičiaus eilėraščiu „Šiandien širdį pasivaikščioti išleisiu“ plačiau apie knygą kalbėjo mokytojas Vidutis Lauraitis, buvęs raubonietis, dabar gyvenantis kaimyniniame Pajiešmenių kaime. Jis sakė, kad į tokį pažįstamą ir mielą kaimą atėjo pabendrauti širdimi. Pasidžiaugė, kad Zita laiminga, nes gyvena tokioje aplinkoje, kurioje gali kurti, joje yra suprasta ir palaikoma. Jis sakė knygą perskaitęs labai susidomėjęs. Paskaitė kelis kūrinius ir pasveikino autorę, palinkėjo, kad šį knyga būtų tik kelio pradžia.
– Malonu, kad čia visai šalia turime tą versmę iš kurios galime pasisemti jausmų, kurie ir pavasariui, ir vasarai, ir rudeniui, ir žiemai tinka – sakė jis.
Irena Povilionienė paskaitė porą eilėraščių – apie gyvenimo prasmę ir senojo Raubonių sodžiaus ąžuolą.
– Kaip kartais pasisuka likimai, ne vien žmonių, bet ir kaimų – kur prieš keturis šimtmečius buvo senieji Raubonys, belikę tik trys sodybos, ir vienišas ąžuolas, o vietoj buvusio plyno lauko, dabar graži ir didelė naujoji mūsų gyvenvietė. Ir įsikūrusi ji labai vaizdingoje ir gražioje vietoje. Čia kertasi keliai, susilieja upės ir žmonių likimai. Apie tai ir dainuojama kaimo bendruomenės dainoje, kuriai žodžius parašė Zita Ranonienė. Dainuokim visi kartu – kvietė renginio vedėja.
Ir dainavo visa salė kartu, skambiai ir gražiai.
Liolita Baranauskienė knygos autorės žodžiais pristatė mūsų pasididžiavimą Ąžuolpamūšės piliakalnį ir paskaitė eilėraštį apie jį, bei apsakymą apie gojelį. Ji sakė, kad perskaičius šią poezijos ir prozos knygą dar ilgai širdyje išliko šilti prisiminimai, kad ji tapo brangia dovana, kurią galėsim vėl, ir vėl skaityti. Baigdama palinkėjo autorei daug kūrybinių minčių, geros sveikatos ir džiugių akimirkų, susitinkant su savo knygos skaitytojais.
Po gražių palinkėjimų vėl skambėjo muzika, vėl visi kartu dainavo dainą „Gimtinė“, kuriai žodžius parašė Zita Ranonienė. O daina skirta pirmajam kraštiečių susitikimui, įvykusiam 2009 metais.
Saverija Pilinkienė prisiminė, susitikusi su Zitos kūryba kai ši jai, dirbusiai mokytoja Raubonių pradinėje mokykloje, atnešė eilėraštuką apie rudenėlį, kuris labai tiko mokinukams. Ji taip pat pasidžiaugė knygos atsiradimu.
– Atsivertus knygą tarsi atkeliam dangtį į to žmogaus sielą. Tas dangtis slepia įėjimą į pačias giliausias sielos gelmes. Reikia drąsos savo jausmams išreikšti, parodyti, juk nežinai kaip kiti priims tavo mintis – kalbėjo Saverija.
Ji sakė, kad Zita yra jautrios širdies, nes tai ką pastebi užrašo ne tik eilėmis, bet mėgsta ir fotografuoti. Ne kartą matėme jos meniškų fotonuotraukų parodas. Saverija paskaitė eilėraštį išnykusiam Trečionių kaimui atminti, nes ir pati yra kilusi iš jo. Ji pasveikino ne tik autorę, bet ir jos vyrą Kazį, kuris kaip tik tądien šventė gimtadienį.
Lidija Zagorskienė paskaitė eilėraštį “Mamai” ir kartu su Saverija padainavo dainą “Senam senam sode”, sukurtą pagal Zitos eiles.
Porą eilėraščių apie gyvenimą ir jausmus paskaitė Salvinija Mackutė.
Aldona Jankauskienė irgi pasirinko du eilėraščius. Kaip ji sakė, vieną todėl, kad gyvena prie miškelio ir vasarą nuolat girdi lakštingalų balsus, o kitą vaikišką, nes turi mažą anūkėlę, kuriai jį ir paskaitys.
Netrūko muzikos akordų, nes dainas pritariant gitarai atliko Lidija Zagorskienė kartu su sūnumi Mariumi. Ji paskaitė ištrauką iš apsakymo „Išsiskyrimas“.
Knygos autorę pasveikino kaimo bendruomenės atstovės Birutė Simsonienė ir Aldona Jankauskienė.
Taip pat bendradarbė Loreta Banienė, pasveikino ir patys artimiausi žmonės – šeima.
Netobulos tos mano eilės,
Nieks neištaisė
Net gramatinių klaidų,
Bet myliu savo kaimą,
Kaimo žmones.
Ir šiuos žodžius
Aš jums skiriu!
– Ačiū, visiems, kurie atėjo – nuoširdžiai dėkojo knygos autorė Zita Ranonienė. Pakėlus šampano taurę, linkėta sukurti dar daug kūrinių. O kad linkėjimai išsipildytų visi sudainavo „Ilgiausių metų“.
Dalyvavusieji išeidami dėkojo už nuoširdų ir puikų renginį.
„MARABU” viešnagė
Kovo 25 dieną, per gandrines, kultūros namuose įvyko rauboniečių susitikimas su Vaškų jaunimo iniciatyvine komanda „MARABU”. Visi susėdę rateliu susipažino, draugiškai ir nuoširdžiai bendravo, bei žaidė smagius žaidimus.
Vaškiečiai: Greta, Martyna, Malvina, Monika ir Žygimantas pasidalino įgytą patirtimi rašant ir įgyvendinant projektą „Junk ryšį”.
„MARABU” komandai sausio mėnesį sukako vieneri. Grįžę iš jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros organizuotų mokymų, su užsidegimu ėmėsi veiklos. Jie turėjo gerą įdėją: suvienyti Vaškų miestelio ir kitų rajono kaimų jaunimą, kuris pykosi ir nedraugavo. Visą savaitę, nemiegodami naktimis, jie triūsė pildydami paraišką. Ir labai nustebo bei apsidžiaugė, kai sužinojo, kad jų projektas patvirtintas. Laiko projektui įgyvendinti buvo nedaug, nes komanda važinėjo po aplinkinius kaimus, kvietė jaunimą į draugiškas diskotekas ir ruošėsi miestelio jubiliejaus paminėjimui.
Įgyvendinus projektą, vaškiečiai turi savo jaunimo parkelį, kurį puošia medžio skulptūra, neišdildomus įspūdžius iš jubiliejaus šventės.
Komanda parodė daug nuotraukų, kuriose užfiksuotos smagiausios projekto įgyvendinimo akimirkos. Jie džiaugėsi, kad įspūdžiai, prisiminimai ir neįkainojama patirtis liko visam gyvenimui.
Vaškiečiai ragino ir rauboniečius nesnausti, ieškoti gerų įdėjų ir nebijoti jas įgyvendinti.
Po to visi smagiai pašėlo linksmoje diskotekoje.
Raubonių kaimo bendruomenės ataskaitinis susirinkimas
Kovo 19 dieną Raubonyse vyko Pasvalio VVG informacinis renginys ir kaimo bendruomenės ataskaitinis susirinkimas.
Renginio vedėja Gražina Paškevičienė susirinkusius pasveikino su Juozinėmis ir Pempės diena bei artėjančiu lygiadieniu. Ji pasidžiaugė, kad susirinko pilna salė rauboniečių. Trumpai priminusi renginio programą, pakvietė Pasvalio VVG projektų vadovę Heleną Simonaitienę pristatyti Vietos plėtros strategijos įgyvendinimą ir mokymų temas.
H. Simonaitienė išsamiai papasakojo apie Pasvalio rajono VVG projektą „VVG ir potencialių pareiškėjų mokymai Vietos plėtros strategijos įgyvendinimui“. Jis skirtas gerosios patirties sklaidai, siekiant supažindinti ir informuoti kaimo gyventojus bei potencialius vietos plėtros projektų įgyvendintojus, kaip įsisavinti ir efektyviau panaudoti paramos lėšas pagal VVG parengtą integruotą vietos plėtros strategiją. 2010-2014 metais Pasvalio rajono kaimus pasieks ES finansinė parama, kuri bus įsisavinama įgyvendinant vietos projektus. Renginyje buvo aptariamos bendruomeninių organizacijų vystymosi kryptys ir jų veiklos svarbumas sprendžiant vietovės gerinimo klausimus. Pristatytos mokymų temos. Baigdama H. Simonaitienė pakvietė visus rauboniečius aktyviai juose dalyvauti.
Skambant bendruomenės dainai, buvo pristatyta nauja kaimo bendruomenės vėliava, kurią į salę įnešė tautiniais rūbais pasipuošę jaunieji rauboniečiai.
Vėliau buvo išklausytos kaimo bendruomenės pirmininko Petro Uzėlos ir revizorės Reginos Tirylienės ataskaitos, patvirtintas metinis balansas.
Jaunimo iniciatyvinės grupės veiklą pristatė G. Paškevičienė. Ji sakė, kad kiekviena bendruomenė susideda iš tos vietovės gyventojų – vaikų, jaunimo ir suaugusių. Todėl kaimo bendruomenės taryba rūpinasi visų interesais. Visi pritarė, kad reikia daugiau dėmesio skirti kaimo jaunimui, iš kurio tikimasi aktyvesnio dalyvavimo bendruomenės veikloje.
G. Paškevičienė informavo apie akcijos „Darom 2011“ organizatorių kvietimą aktyviai įsijungti į visuotinę švarinimosi talką. Šiemet didelis dėmesys bus skiriamas šiukšlynų tvarkymui. Bendruomenės tarybos posėdžiuose ne kartą diskutuota apie buvusių polietileninių šiltnamių teritorijoje esantį šiukšlyną. Todėl visi gamtai neabejingi rauboniečiai buvo pakviesti į talką surinkti ten besimėtančias šiukšles.
Bibliotekos vedėja Liolita Baranauskienė padėkojo kaimo moterims, kurios prisidėjo prie labdaros akcijos Afganistano vaikams „Sušildykime gerumu“, per kurią žmonės buvo kviečiami aukoti šiltų kojinių, pirštinių, kepurių ir šalikų skurstantiems Afganistano vaikams. Moterims įteiktos padėkos.
Renginyje dalyvavo svečiai. Pirmasis kalbėjo Saločių seniūnas Algimantas Mašalas. Jis padėkojo aktyviai Raubonių kaimo bendruomenės tarybai, palinkėjo ir toliau tęsti pradėtus darbus.
Pasvalio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas Stasys Butkus kalbėjo apie jaunimo iniciatyvinių grupių kūrimą. Jis minėjo, kad šiemet bus organizuojamas kaimo jaunimo sąskrydis ir „Apskritojo stalo” diskusija.
Pasvalio policijos komisariato Saločių nuovados inspektorė Vitalija Astrauskienė priminė gyvūnų laikymo taisykles, informavo kokios baudos gresia už palaidus šunis. Ji taip pat pažymėjo, kad baudos yra numatytos ir už teritorijos šiukšlinimą.
Naujiems bendruomenės nariams buvo įteikti pažymėjimai. Taip pat pasveikinti visi šiais metais jubiliejus atšventę ar juos dar tik švęsiantys bendruomenės nariai. Susirinkusiems koncertavo Panevėžio miesto folkloro ansamblis „Raskila”, vadovė Lina Vilienė. Skambėjo gražios liaudies dainos, širdis virpino nuostabūs romansai.
Panevėžiečiai pašoko nemažai tradicinių liaudies šokių. Garsūs plojimai buvo skirti „Raskilos” ansambliečiams už nuoširdumą, skambias dainas ir trankius šokius.
Po koncerto vyko vakaronė, kurioje visi smagiai šoko, linksmai dainavo. Renginį rėmė Pasvalio VVG ir nuolatinė bendruomenės rėmėja – UAB “Indritus” direktorė Vida Varnaitė. Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams.
Gerumo vizitas
Sako, kad širdis nesensta, jei ji gera, jautri ir dosni. Šiai minčiai norisi pritarti, nes pažįstame žmogų, kuris visuomet su šypsena veide, visada jaunatviškas, ir yra jautrios sielos. Tas žmogus – norvegė Inger Bekkevik. Raubonyse pirmą kartą apsilankė prieš keletą metų, susipažinusi su mokytojos Birutės Simsonienės šeima. Tuomet dar buvusioje pradinėje mokykloje susipažino su rauboniečių vaikučiais. Ir nuo tada į kaimą užsuka kasmet. Pradžioje Kalėdų proga su dovanėlėmis vaikams, vėliau dažniau, ir vis su dovanomis. Jos apsilankymo ypač laukia mažieji rauboniečiai, kurie ir programėlę viešniai parengia, pasirodo ką naujo išmokę.
Tada, prieš keletą metų ponia Inger pastebėjo mažą liūdną mergaitę – Kamilę. Kai paklausė mokytojos Birutės, sužinojo, kad mergaitė serga. Tai sujaudino viešnią. I. Bekkevik skyrė pinigų vaistams ir kelionėms į Kauno klinikas, kuriose gydėsi mergaitė. Kamilei ir jos šeimai tuomet tai buvo didelė pagalba. Kai mergaitė pasveiko, atėjo padėkoti į kaimą atvažiavusiai savo globėjai. Labai jaudindamasi ji tarė „ačiū” ir įteikė puokštelę žibučių.
Kiekvieną kartą atvykusi į Raubonis, Inger Bekkevik paklausia kaip gyvena Kamilė, kokia jos sveikata. Gegužės 27 dieną vėl atvykusi su labdara, ji sutiko mergaitę, kaip visada apsidžiaugė ją išvydusi. Pasikalbėjo ir įteikė dovanų – dviratį. Mergaitė labai nudžiugo, nuoširdžiai padėkojo. Apsuko dviračiu kelis ratus, paskui išsitarė, kad šiandien jos gimtadienis. Tuo apsidžiaugė ir geroji norvegė bei ją lydėjęs pasvalietis Arūnas Grušas. Pasirodo ir dovana buvo įteikta kaip tik laiku. Tai sujaudino visus mačiusius šią draugystės ir gerumo akimirką.
Kaime, po dviejų metų pertraukos, nuo rugsėjo pradžios, mokyklos durys vėl atsivers. Tik ten dabar bus vaikų ir jaunimo dienos užimtumo centras. I. Bekkevik iš seniūno sužinojusi, kad trūksta lėšų stogo remontui, pasisiūlė padėti. Jau dabar skyrė dalį pinigų, kad tik greičiau būtų pradėti remonto darbai. Paliko indų ir žaislų, pažadėjo pasirūpinti reikiamais baldais ir inventoriumi.
Tądien susirinkusios kaimo bendruomenės tarybos narės negalėjo patikėti, kad nelengvas uždavinys gali būti išspręstas per porą valandų. Tiek truko Inger viešnagė Raubonyse. Ji išvažiavo, nes jos laukė tokie patys gerumo vizitai kitose rajono vietose. Išvažiavo, ir žinome sugrįš, kad kaime vaikams gyventi būtų geriau, jaukiau ir įdomiau.
Padėkos žodžius rasti sunku, nes už širdies gerumą neįmanoma padėkoti jokiais žodžiais. Tačiau žinome, tai kas duota – šimteriopai sugrįžta atgal… Poniai Inger norisi palinkėti sveikatos, ištvermės, kad šita širdžių draugystė tęstusi dar ilgai.
Dovanos iš fiordų šalies
Jau ketvirtus metus Raubonių kaimo bendruomenę aplanko bičiulė iš Norvegijos Inger Bekkevik. Ir kaskart ji atvažiuoja ne tuščiomis. Atveža dovanėlių vaikučiams. Šiemet ji apsilankė kartu su savo draugais.
Svečius pristatė bendruomenės tarybos narė Birutė Simsonienė. Ji prisiminė šių vizitų pradžią, padėkojo už dovanas, linkėjo poniai Inger stiprybės, sveikatos. O visiems gražaus stebuklo laukimo, prasmingo Kūčių vakaro savo šeimose, džiaugsmingų šv. Kalėdų ir geresnių Naujųjų metų.
Vaikučiai vadovaujami kultūros darbuotojų Lidijos Zagorskienės ir Gražinos Paškevičienės svečiams ir visiems susirinkusiems parodė pasaką „Prie Kalėdinės eglutės“.
Po koncerto viešnia pasveikino visus artėjančių švenčių proga. Padėkojo vaikams už gražų koncertą. Ji kalbėjo apie draugystę, širdies šilumą, kuri verčia daryti gerus darbus.
Į viešnios klausimą ar žino kas yra fiordai ir troliai, vaikai atsakė, kad troliai mistinės būtybės. Ponia Inger patvirtino, kad galima ir taip pasakyti, troliai – nykštukai supykę ant žmonių ir išėję gyventi į kalnus, žmonėms jie paprastai kenkia – sukelią audrą, darganą, vagią gyvulius. Troliai bjaurios išvaizdos, stiprūs, bet labai patrauklūs savo negražumu. Fiordai – tai senovinės siauros ir gilios jūros įlankos. Jie tiesiog pasakiškai gražūs: veidrodinė vandens lyguma, kurioje atsispindi tai keistų formų uolos, tai milžiniški akmenys, tai miškai.
Viską išvertė svečius lydėjęs pasvalietis Arūnas Grušas.
Buvo išdalintos dovanėlės vaikams. Šiemet jas gavo 36 mažieji rauboniečiai. Vaikai už dovanas viešniai dėkojo norvegiškai, nes juos pamokė buvusi mokytoja B. Simsonienė.
Dovanomis buvo apdovanota ir kaimo bendruomenės taryba. Svečiai paliko 15 maišų labdaros: dėvėtų rūbų, kurie išdalinti kaimo gyventojams.
Svečiai išvažiavo pažadėję sugrįžti kitamet.
Išvyka į Vilnių
Spalio 1 dieną būrelis rauboniečių dalyvavo išvykoje į Vilniaus universiteto botanikos sodą, įsikūrusį Kairėnų dvare.
Šią išvyką gražiausių rajono sodybų šeimininkams dovanojo Pasvalio rajono savivaldybė.
Sodo administracijos darbuotoja išvykos dalyviams papasakojo apie sodo įkūrimą, jo istoriją, auginamas augalų rūšis.
Čia apžiūrėjome japonišką sodą, grožėjomės dvaro parku, sužinojome buvusių dvarininkų gyvenimo istoriją.
Taip pat aplankėme augalų geografijos, gėlininkystės, dendrologijos, augalų genetikos, pomologijos skyrius.
Domėjomės juose auginamais augalais, jų rūšimis.
Vėliau nuvykome į dekoratyvinių augalų auginimo ūkį, kuriame buvo galima įsigyti patikusių sodinukų.
Trumpam užsukome į pramogų ir poilsio centrą „Belmontas“, aplankėme Vilniaus senamiestį.
Norime padėkoti Pasvalio rajono savivaldybei už įdomią ir turiningą išvyką, ir savivaldybės darbuotojai Joanai Grincevičienei, už tai, kad lydėjo ir rūpinosi kelionės metu.
Medžio skulptūros iš naujo papuošė kaimą
Džiugu, kad pagaliau išsipildė mūsų svajonė ir medžio skulptūros po ilgų dešimtmečių surado savo vietą iš tiesų papuošdamos kaimą. Manau dabar jos tikrai atlieka savo tikrąją paskirtį, – vasaros šventėje kalbėjo bendruomenės pirmininko pavaduotoja Gražina Paškevičienė.
Ji trumpai priminė medžio skulptūrų atsiradimo istoriją.
Kūrybinė stovykla – seminaras įvyko 1983 metų gegužės-birželio mėnesiais. Ją organizavo „Mūšos“ kolūkis. Stovyklos metu buvo išdrožta 14 ąžuolinių skulptūrų. Penkios buvo skirtos Raubonių gyvenvietei papuošti:
„Metraštininkas“ – pasvaliečio Vytauto Jackūno darbas,
„Nykštukai“ – pasvaliečio Virginijaus Jackūno,
„Sėjėjas“ – panevėžiečių Jono Dzvėgos ir Vlado Šleivio,
„Knygnešys“ – Eugenijaus Glagolevo,
„Šokėjai“ – Petro Raišio. Autoriai irgi panevėžiečiai.
Keturios išsirikiavo prie planuojamų statyti kultūros namų, o viena –„Nykštukai“, papuošė vaikų lopšelio–darželio aplinką. Saulutės, puošiančios visas medžio skulptūras, nukaltos kalvio Vytauto Kryževičiaus. Stovyklos uždarymo šventė įvyko 1983 m. birželio 11 dieną. Tą dieną visos skulptūros buvo pristatytos visuomenei.
Deja, 2001 metais keturios kaimą puošusios skulptūros buvo savavališkai nupjautos ir išvežtos prie tada dar tik statomos kavinės. Tik kilus triukšmui jos buvo grąžintos į vietą. Po to atrodė liūdnai ir nykiai: stogeliai sulaužyti, saulutės išklaipytos. Iš karto pastatyti jų nebepavyko, teko tvirtinti, statyti dar kartą. Pjūvių vietos vis tiek buvo matyti. Viena skulptūra, 2009 metų pavasarį, neatlaikiusi vėjo gūsių, nuvirto. Buvo pakelta, tačiau rudenį vėl nuvirto ir išgulėjo iki 2010 metų vasaros. Einant ar važiuojant keliu, buvo skaudu matyti, kaip skulptūros nyksta, kaip jas gulinčias ant žemės veikia oro sąlygos.
Bendruomenės tarybos posėdžiuose ne kartą svarstėme, ką daryti ir kaip išspręsti šią problemą. Buvo nutarta, jei jau šios medžio skulptūros skirtos gyvenvietei papuošti, tai reikia, kad jos ir atliktų savo paskirtį, o nestovėtų vienišos ir pasvirusios plyname lauke. Kadangi jau anksčiau, 2006 metais, medžio skulptūra „Nykštukas“ kaimo bendruomenės tarybos iniciatyva buvo perkelta į kaimo parką, todėl nutarta ir likusias keturias perkelti arčiau gyvenvietės centro.
Buvo parengtas projektas „Gražiname savo kaimo aplinką“ ir rajono savivaldybė jo įgyvendinimui skyrė 1000 litų. Už gautus pinigus sutvarkytos ir perdažytos skulptūros, padaryti suoliukai, įrengtas apžvalgos takelis. Nuoširdžiai dėkojame Saločių seniūnijos seniūnui A. Mašalui, seniūnijos darbininkams, vadovaujamiems Audriaus Grigo, kurie visą savaitę triūsė, kol skulptūros buvo sutvarkytos ir pastatytos į vietą. Taip pat dėkojame ūkininkui Vydui Gabriūnui, kuris skyrė savo techniką skulptūroms pakelti ir pastatyti.
Prieš šventę buvo suorganizuota talka apžvalginiam takeliui iš lauko akmenų padaryti. Akmenų jau iš anksto atvežė seniūnijos transportas, o juos pakrovė Vaidos Balčiūnienės suorganizuota talka. Už tai mes jai dėkingi. Į takelio darymo talką susirinko 26 kaimo gyventojai. Todėl per 3 valandas takelis buvo paklotas. Vieni kasė takelio kontūrus, kiti vežė žemes ir jas skirstė, treti krovė akmenis ir vežė smėlį. O taką iš akmenų suklojo Aušrys Svirplys, Dainius Švelnikas ir Deimantas Kiekša. Jiems sekančią dieną dar reikėjo nuplauti takelį, kad išryškėtų akmenys. Į talką atėjusios mergaitės surinko šiukšles, nušlavė aikšteles. Nuoširdžiai dėkojame visiems talkininkams.
Sekančią dieną Birutė Simsonienė suorganizavo savo šeimos vyrus – Petrą ir Liną, ir jie atvežė didelį akmenį, kuris gražiai įsikomponavo tarp medžio skulptūrų. Pati Birutė dar prisodino gėlių ir dekoratyvinį krūmą. Ši šeima padovanojo supynes visiems kaimo vaikams. P. Simsonas kaimo parke jas pastatė dar prieš šventę. Negalima nepastebėti tokio gražaus poelgio, taip elgdamiesi žmonės tikrai nusipelno dėkingumo.
Šventės metu buvo padėkota ir Danutei Gvazdauskienei, kuri tvarkingai išgrėbstė ir išvežė parke nupjautą žolę.
Pernai kaimo bendruomenės taryba kreipėsi į Saločių seniūną su prašymu iškirsti pakelėje augančius menkaverčius medžius, jų vietoje pasodinti kitus – liepas. Seniūnas prašymą išgirdo ir 2010 metų pavasarį medžiai buvo nupjauti, o balandžio mėnesį į jų vietą pasodinta 31 plačialapė liepa. Tikėkimės, kad jos gražiai suaugs, pražydusios skleis nepakartojama kvapą. O jų lapų pavėsiu džiaugsis visa kaimo bendruomenė.
Rauboniečiai Pasvalio miesto šventėje
Rugsėjo trečią savaitgalį vyko tradicinė Pasvalio miesto šventė kurioje dalyvauja ir kaimų bendruomenės. Šeštadienį nuo pat ankstyvo ryto prasidėjo šventinis šurmulys – dygo amatininkų palapinės, kūrėsi seniūnijų kiemeliai.
Greta kitų triūsė ir Saločių seniūnijos atstovai: salotiečiai, puškoniečiai, žilpamūšiečiai, rauboniečiai – greitai pastatė palapinę, suruošė vaišes ir pasipuošė rudens gėrybių kompozicijomis.
Smagią nuotaiką dovanojo Saločių saviveiklininkų kapela.
Per miestą žygiavo karnavalinė eisena, kurios tema buvo keistos kepurės. Salotiečiai pasirinko upės temą, nes Mūša teka per visą seniūnijos teritoriją. Eisenos pradžioje nešė Dariaus ir Girėno tilto maketą, skraidino „Lituanicą“, plukdė laivelius, puošėsi vandens lelijomis.
Miestą papuošė erdvinės gamtinių medžiagų kompozicijos. Vieną jų sukūrė rauboniečiai: Henrikas Juzėnas, Stasė Vaitiekūnienė ir Birutė Simsonienė. Jie irgi pasirinko upės motyvą – sukūrė laivą.
Respublikinis kaimo bendruomenių sąskrydis
Raubonių ir Saločių kaimo bendruomenės dalyvavo respublikiniame kaimo bendruomenių sąskrydyje, vykusiame Klaipėdos rajone, Karklėje.
Į sąskrydį atstovauti Pasvalio rajonui vyko Saločių ir Raubonių kaimo bendruomenės ir rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas Stasys Butkus.
Nuvykę draugiškai pasidalinome darbais: jaunimas dalyvavo eisenoje ir sportinėse varžybose, vyrai statė palapinę, moterys ruošė vaišes. Mūsų floristė Staselė sukūrė gražias gėlių kompozicijas, kuriomis papuošėme kiemelį.
Netrukome užkurti ugnį, užkaisti puodus, o šaunuolės raubonietės pritaisė aukštaitiškų virtinių kiekvienam pagal skonį – ir su bulvėmis, ir su varške, ir saldžių su mėtomis. Mmm… net selės tįso, kai lašinukai su svogūnais keptuvėje spirgėjo. Visus pavaišinome, ir kvapnios žolelių arbatos pasiūlėme.
O salotiečiai linksmino gražiais muzikos akordais.
Čia susitikome senus draugus, susiradome naujų, pasidalinome patirtimi ir geromis idėjomis.
Suspėjome ir jūra pasigrožėti, pasiklausyti bangų mūšos, pasidžiaugti saule. Gintaro neradome, bet daug margaspalvių akmenukų džiugino akį.
Vakare kaimo bendruomenės pristatė savo „žemčiūgus”. Kas šoko, kas dainavo, kas juokavo. Salotiečiai, pasipuošę naujais gražiais rūbais, atliko lyrišką dainą.
Važiuojant namo, visą kelią netilo daina, grįžome su pakilia nuotaika.
Raubonių kaimo bendruomenės ataskaitinis susirinkimas
Kovo 20 d. įvyko Raubonių kaimo bendruomenės ataskaitinis susirinkimas. Buvo sudėlioti visi metinės veiklos taškai: savo ataskaitas perskaitė bendruomenės pirmininkas P. Uzėla, revizorė R. Tyrilienė, finansininkė A. Jankauskienė pateikė patvirtinti finansinės veiklos balansą. Pasirašyta policijos ir bendruomenės bendradarbiavimo sutartis „Saugią aplinką kurkime kartu“. Pasvalio policijos komisariato viršininkas M. Jablonskas palinkėjo rauboniečiams nelikti abejingiems, būti solidariems.
Seimo narys A. Matulas atsakė į rūpimus klausimus, paragino kartu kurti bendrą ateitį ir padovanojo knygų. Pasisakė ir kiti svečiai: Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius R. Užuotas, rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas S. Butkus, Saločių seniūnijos seniūnas A. Mašalas.
Džiaugiamės, kad įvyko seniūnaičio rinkimai ir turime seniūnaitę S. Vaitiekūnienę. Linkime stiprybės ir gerų idėjų bei darbų, gražinant kaimą.
Labai džiugu, kad bendruomenės narė N. Navickienė parodė šaunią iniciatyvą – pristatė savo megztų rankdarbių kolekciją ir suorganizavo koncertą, kuriame šoko „Tina dance“ šokėjos ir dainavo Vudis.
Pasirodė Panevėžio „Aušros“ vidurinės mokyklos šokėjos, vadovaujamos A. Grinevičiūtės.
Tiek žmonių Raubonių kultūros namų salė neregėjo senokai, susirinkusieji negailėjo plojimų modeliams ir koncerto atlikėjams. Po to linksminomės smagioje vakaronėje.
Užgavėnės
Mūsų nenuilstanti Staselė nusprendė nustebinti folkloro ansamblio narius. Kur buvus, kur nebuvus – užpildė anketą ir pasikvietė į svečius Liną iš TV 3 televizijos. Visas kaimas sujudęs laukė pasirodant IKI komandos.
Turim šaunų seniūną, tikrą gaspadorių, tuoj kiemas buvo nuo sniego nuvalytas, laužas sukrautas, didžiulė keptuvė paruošta blynams kepti. O mes gražuolę Morę pusnin įstatę, persirengę ir gera nuotaika apsiginklavę nusprendėm žiemai nepasiduoti ir vyti ją iš kiemo.
Štai ir šaunusis Linas Samėnas atriedėjo autobusiuku. Blynais jo nenustebinom, sakė jau perniai per užgavėnes atsivalgė, tad prižadėjo paruošti mums troškinį. Tuoj suliepsnojo laužas, užvirė katiliukas ir prasidėjo kruopų, mėsos, daržovių ir prieskonių kelionė puodan. Netrukus pasklido gardus aromatas…
O mes laiko veltui irgi neleidom – pasikinkę arkliuką susodinom kaimo vaikus, prisirišom prie rogių „ blukį “, simbolizuojantį šiųmetes bėdas ir pasileidom per kaimą. Kvietėm visus žiemą vyt iš kiemo ir troškinio paragauti.
Kanapinis iškvietė Lašininį dvikovon, pliekėsi abu, net sniegas aplink skraidė. Bet… neatsilaikė Lašininis, nusiminęs pabėgo iki Velykų pasislėpti.
Liepsnojo kaitrus laužas, visi šoko aplinkui linksmai dainuodami. Galo sulaukė ir Morė, kritom pusnin, kad javai gerai derėtų, kad žiema pasitrauktų.
Visi čiupom lėkštes ir suskubom ragauti troškinio. Skanumėlis, gardumėlis, tuoj neliko nė kruopelės. Linas padovanojo Staselei savo knygą, kad dar skaniau gamintų. Ji nenusileido – įteikė knygą „ Raubonys ir rauboniečiai “. Padėkoję atsisveikinome su IKI komanda. Ačiū Staselei už gražią iniciatyvą, daugiau tokių smagių idėjų!
