Istorija
Raubonių kaimas yra už 10 kilometrų nuo Pasvalio į šiaurę. Kaimas įsikūręs gražioje vietoje – dviejų kelių sankirtoje. Senieji Raubonys driekiasi šalia kelio į Biržus, naujieji – kitoje Tatulos pusėje. Pro šalį eina tarptautinis kelias Via Baltica. Juo mašinos rieda į Latviją, Estiją ir kitas šiaurės Europos šalis. Šis naujasis kelias nutiestas per Raubonių gojelį, apie 1958-1960 metus. Anksčiau į Rygą kelias ėjo per kaimą. Todėl seniau Raubonys buvo plačiai žinomas kaimas, ne tik dėl kelio, bet ir dėl malūno, bei vilnų karšyklos– verpyklos.
Senasis Raubonių kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1588 metais (Upytės žemės teismo knygose).
Malūno pastatas yra seniausias mūsų kaimo statinys – gražus raudonų plytų namas pastatytas vaizdingame Tatulos slėnyje. O upės vandenys anksčiau sukdavo malūno girnas. Dabar tik pavasariais patvinusi Tatula išsilieja, apsemdama augančius alksnynus, vanduo priartėja prie pat malūno, lyg prašytusi panaudoti jo veržlią srovę. Per keletą dienų nuvilnija, nušniokščia patvinusi upė, paskui nuslūgsta vandenis atidavusi Mūšai. Vandens prisodrintos sužaliuoja ievos, lankoje pražysta purienų kilimai.
Rasti dokumentai liudija, kad 1775 m. Raubonyse grūdus malė vandeningos Tatulos upės tėkmės įsukti 2 mediniai ratai sukę 2 girnas. Tuomet Raubonių vandens malūnas buvo vienintelis Krinčino parapijoje.
1907 m. Raubonyse pradėjo veikti iš raudonų plytų sumūrytas malūnas ir vilnų karšykla-verpykla su Anglijoje ir Švedijoje supirkta technologine įranga. Girnos nustojo suktis 1985 m., o karšykla-verpykla uždaryta 1997 m. birželio 13 d.
Šiandien šis svarbus praeities architektūrinis ir retas inžinerinis objektas su gerai išsilaikiusia technologine įranga turi unikalią vertę. Todėl jis tapo valstybės saugomu istorijos, technikos ir architektūros paminklu.
2014 m. suprasdama jo svarbą, bendruomenė pasirašė panaudos sutartį, ir ėmėsi aktyviai ieškoti pagalbos jam išsaugoti.
2015 m. rugsėjo 12 dieną buvo atidarytas Raubonių malūno amatų centras, ir prie malūno vykęs amatų festivalis „Vilnonės dienos“. Jo metu buvo pristatomas naujasis amatų centras, vyko amatininkų mugė, buvo demonstruojami amatai, vyko koncertai.
1933 m.
Pastatytas senojo Raubonių kaimo kryžius.
1949 m.
Pradėjo formuotis „Mūšos“ kolūkis, kuris vėliau buvo pervadintas į žemės ūkio bendrovę, o nuo 2001 metų tapo privačių asmenų nuosavybe.
1969 m.
Įrengtas pirmasis šiltnamis. Vėliau pastatyti stikliniai žieminiai šiltnamiai, juose buvo auginamos gėlės ir daržovės. Šiltnamiai, buvę vieninteliai rajone, veikė iki 1993 metų.
1960 m.
Nuo 1960 metų kūrėsi naujoji gyvenvietė. Naujakuriai kėlėsi iš aplinkinių: Raudonpamūšio, Ąžuolpamūšio, Trečionių, Našlėnų ir kt. kaimų.
1950 - 1976 m.
Raubonys buvo apylinkės centras.
Nuo 1976 m.
Kaimas priklauso Saločių seniūnijai.
Nuo 1951 m.
Kaime veikia biblioteka.
1958 m.
Įkurti kultūros namai.
1960 m.
Atidarytas Felčerinis - akušerinis punktas, o nuo 1996 m. veikia bendrosios praktikos gydytojo kabinetas.
1968 m.
Atidarytas paštas.
1968 m.
Pastatytas kolūkio administracinis pastatas su kultūros namais.
1968 m.
Pastatytas pradinės mokyklos pastatas ir mokykla iš Ąžuolpamūšės kaimo persikėlė į naujas patalpas Raubonyse. 2009 metais mokykla uždaryta.
1971- 1991 m.
Veikė buitinis gyventojų aptarnavimo paviljonas.
1972 m.
Pastatytas vaikų lopšelis- darželis veikė iki 1991 m.
1996 m.
Įkurta Raubonių koplyčia.
2003-02-19
Įsteigta kaimo bendruomenė.
2006 m.
Pastatytas kaimo kryžius, skirtas koplyčios įkūrimo 10–mečiui.
2009 m.
Pastatytas stogastulpis, skirtas Lietuvos Vardo paminėjimo Tūkstantmečiui.
2011 m.
Atidarytas Raubonių daugiafunkcis centras.
2022 m.
Atidarytas atnaujintas Raubonių vandens malūnas, vilnų karšykla-verpykla.
2018-ųjų pabaigoje pradėti senojo Raubonių vandens malūno-vilnų karšyklos-verpyklos restauracijos ir rekonstrukcijos bei pritaikymo turizmo reikmėms darbai. Po rekonstrukcijos lankytojai savo akimis gali pamatyti, kaip karšiama ir verpiama vilna, taip pat susipažinti su senaisiais amatais ir šio krašto tradicijomis. Malūnas atkurtas remiantis 1924 metų brėžiniu.
