Mūsų kraštiečiai

Mūsų kraštiečiai

Dr. Asta Skujytė-Razmienė (g. 1989. 01. 04, Pasvalio raj. Raubonių km.), humanitarinių mokslų daktarė, Tautosakos archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Mindrė“ narė. 2008 m. baigė Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją, 2012 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos studijas, 2014 m. Astai Skujytei-Razmienei VU suteiktas semiotikos magistro laipsnis. 2019 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją Užkrečiamų ligų samprata XIX a. – XX a. pirmosios pusės lietuvių folklore (vadovė dr. Daiva Vaitkevičienė). Nuo 2014 m. dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Tautosakos archyvo skyriuje.


Nelė Gricienė-Narbutaitė (g. 1937.03.11. Pasvalio raj. Raubonių km.), chorvedė, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos chorinių ir muzikos teorinių dalykų dėstytoja. 1944–1952 m. mokėsi Ąžuolpamūšės pradinėje, Dagilynės septynmetėje, Pasvalio vidurinėje mokykloje. 1956–1960 m. mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje, 1965–1970 m. neakivaizdžiai studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (prof. Antano Budriūno, doc. Povilo Bekerio, Aloyzo Jurgučio kl.), įgijo choro dirigento, chorinių disciplinų dėstytojo, chorinio dainavimo dėstytojo kvalifikaciją.
1960–1963 m. – Eišiškių, Vilniaus, Maskvos (Rusija) vidurinėse mokyklose muzikos mokytoja ir chorų vadovė. 1963–1968 m. – Černiachovsko (Kaliningrado sritis) pedagoginės mokyklos Muzikos pedagogikos skyriaus vedėja, dirigavimo dėstytoja, choro studijos vadovė. 1969–1997 m. – Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos (dabar – konservatorija) dirigavimo, chorinės literatūros, solfedžio dėstytoja.
1969–1973 m. Klaipėdos pavyzdinio berniukų choro „Gintarėlis“ meno vadovė ir dirigentė. Choras parengtas 1970, 1971, 1972 metų kalėdiniams kamerinės muzikos koncertams Klaipėdos filharmonijos salėje (dabar – Švč. Marijos Taikos karalienės bažnyčia), dainavo Dramos teatro spektakliuose „Nebylys“ (1970, 1971), koncertavo įvairių renginių metu Klaipėdoje ir Žemaitijos miesteliuose, rengė ataskaitinius koncertus miesto visuomenei (1972, 1973). Koncertuose skambėjo A. Budriūno, M. K. Čiurlionio, R. Schumanno, J. Sibeliaus, L. van Beethoveno, J. Haydno, S. Šimkaus, V. Budrevičiaus choriniai kūriniai, B. Britteno A Ceremony of Carrols („Kalėdinių giesmių ceremonija“) atskiros dalys ir kt.
1969–1976 m. – Klaipėdos dramos teatro spektakliuose su aktoriais rengė chorines scenas (J. Vaižganto „Nebylys“, K. Donelaičio „Metai“, J. Marcinkevičiaus „Mažvydas“ ir kt.).
1973–1975 m. vadovavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmų vaikų chorui ir parengė jį 1975 m. Respublikinei dainų šventei.
1975–1985 m. – Stasio Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos pedagogams domintis vengrų muzikinio ugdymo metodika (grįsta reliatyvia solmizacija) įkūrė ir 10 metų vadovavo eksperimentinei visuomeninei vaikų muzikos mokyklai ir jos chorui, rengė šios mokyklos darbui reikalingas solfedžio knygas. Su eksperimentinės mokyklos vaikų choru buvo nuolatiniais Klaipėdos muzikinio pavasario, akademinių koncertų miesto visuomenei (dažnai kartu su mokyklos kameriniu orkestru (vad. Romualdas Žaldokas) dalyviais. Yra dirigavusi chorams Klaipėdos, Jurbarko, Šilalės dainų šventėse.
1990–1991 m. – Stasio Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos mišraus choro vadovė. Parengė J. Naujalio Missa In Honorem Sacrorum Vulnerum Christi („Mišios Švenčiausių Kristaus Žaizdų garbei“) ir koncertuose, skirtuose 1991 m. sausio 13 d. aukoms atminti, su mokyklos kameriniu orkestru (dirigentas Algis Jonas Lukoševičius) atliko Kretingos pranciškonų bažnyčioje bei Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje.
1997 m. išėjus į pensiją, studijuota Klaipėdos muzikinė praeitis nuo 19 a. pabaigos iki Nepriklausomybės atkūrimo, kaupta istorinė medžiaga, parengtos istorinės–memuarinės knygos, parašyti straipsniai: „Idėjos, jei didžios, nemiršta“ (Stasio Šimkaus konservatorijos 85-mečiui), „Stasio Mikelio modus vivendi“ (apie legendinį Neringos merą, Stasio Šimkaus konservatorijos absolventą), „Raubonių dukra“ (apie tėvus ir tėviškę), „Mano mokytojas Adolfas Karaška“, „Birbynių Maestro“ (apie pedagogą Kazimierą Biliūną). 2002 m. išleista knyga „Gyvenimas tarp natų“ (apie dirigentą, instrumentuotoją, visuomenės veikėją, pedagogą, vieną ryškiausių ir aktyviausių asmenybių XX a. pabaigos Klaipėdos bei Klaipėdos regiono muzikiniame gyvenime) Steponą Gricių, kuris net 27 metus atidavė Klaipėdos ir visos Lietuvos respublikinėms dainų šventėms instrumentuodamas 1971-1981 metais Respublikinėse dainų šventėse skambėjusių dainų akompanimentus. 2003 m. parengta ir išleista knyga „Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija 1923–2003“ (konservatorijos 80-mečiui), 2006 m. – „Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykla“ (šios mokyklos 60-mečiui). Šiuose leidiniuose įamžinta virš 250 gerai žinomų ir ne tokių garsių Klaipėdos muzikos pedagogų-atlikėjų, plėtojusių Klaipėdoje muzikos mokymą, kūrusių koncertų tradicijas, visai Vakarų Lietuvai rengusių muzikos mokytojus. 2012 m. bendradarbiauta su Klaipėdos universiteto istorikais rengiant knygą „Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu“ (studija, skirta Klaipėdos universiteto 20-mečiui ir Klaipėdos miesto 760-mečiui).
Nuo 2006 m. domintis gimtojo Raubonių kaimo (Pasvalio raj.) ir krašto istorija daug laiko praleista Vilniaus ir Kauno archyvuose. Per tą laiką sukauptas 1588–1989 m. šio krašto istorinių dokumentų archyvas. Vienas iš rastų svarbių dokumentų – Raubonių vandens malūno architektūriniai statybos brėžiniai (1870 m.), kurie atiduoti Pasvalio savivaldybei. Remiant Europos Sąjungai pastatas restauruotas. Bendraujant su privačiu baronų fon Roppų archyvu Vokietijoje sukaupta nemaža dokumentų apie Biržų–Pasvalio krašte daugiau nei 200 metų dvaruose šeimininkavusių Roppų žemėvaldos kultūrą. Kaip išdava 2009 m. parengta ir išleista kraštotyrinė knyga „Raubonys ir rauboniečiai“, o 2013 m. – dokumentuotas leidinys „Raubonių istorijos vingiais“ (Raubonys 1588–2013 m.). Ji skirta Raubonių 425-mečiui.
2013–2015 m. parengta knyga „Gintarėlio“ šviesa: iš širdžių – Lietuvai“, skirta Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos Chorinio dainavimo skyriaus berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis“ 50-mečiui. Jubiliejinėje Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis“ 50-mečio (1963–2013 m.) knygoje apžvelgiama kolektyvo įkūrimo, gyvavimo, koncertinės veiklos istorija, prisimenami jo vadovai ir mokytojai, svarstoma apie indėlį į Klaipėdos, Lietuvos ir visos Europos muzikinį gyvenimą. Choras gali pasigirti gražiais muzikiniais laimėjimais, įsimintinais koncertais, įspūdingu repertuaru. „Gintarėlis“ buvo ir yra ne tik aktyvus viešojo gyvenimo dalyvis, muzikos meno propaguotojas, bet ir tikra atsakingumo, garbingumo, vyriškumo mokykla, tapusi asmenybių kalve daugybei jį lankiusių berniukų ir jaunuolių. Ši daugiabalsė knyga sudaryta iš buvusių ir esamų „gintarėlių“ – dainininkų bei mokytojų – atsiminimų pynės, kurią sujuosia ir papildo Chorinio dainavimo skyriaus ir knygos sudarytojos privataus archyvo informacija.


Jonas Simutis, ilgametis šalies pieno ekspertas, žmogus, apie pieną ir jo produktus žinantis viską! Pieno perdirbimo pramonėje dirba daugiau nei 50 metų, beveik pusę to laiko sėkmingai vadovavo įmonei „Panevėžio pienas“. Jono Simučio dėka Lietuvoje įdiegta dauguma moderniausių pieno perdirbimo technologijų. 2005 m. už ilgametį darbą, pasišventimą ir nuopelnus AB „Pieno žvaigždės“ plėtrai ir visai Lietuvos pieno pramonei, Jonui Simučiui suteiktas apdovanojimas – Aukso ordinas. Šiuo metu Jonas Simutis toliau stengiasi, kad Lietuvos pieno pramonė neatsiliktų nuo pasaulinių standartų ir išliktų pirmaujanti regione. J. Simutis šalyje yra vienintelis vadovas du kartus vadovavęs tai pačiai pieno pramonės įmonei. Pirmą kartą nuo 1985 iki 2001 metų, antrąsyk – nuo 2003 iki 2007 metų. Šiuo metu šalies pieno pramonės veteranas paskirtas į mažiau aktyvias, bet ne mažiau atsakingas „Pieno žvaigždžių“ direktoriaus patarėjo pareigas.