Raubonių bendruomenė kartu su kitomis Saločių seniūnijos bendruomenėmis įgyvendino projektą „Vietos bendruomenių sutelktumo stiprinimas per kultūrinę ir švietėjišką veiklą-2“, finansuotą pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2023–2025 metų veiksmų plano 2.1.1.1. priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ Pasvalio rajono savivaldybėje tvarkos aprašą. Pagal jį šešių vietos bendruomenių – Raubonių, Saločių, Žilpamūšio, Žadeikonių, Škilinpamūšio bei Puškonių kaimo bendruomenės nariams, liepos 21 dieną, buvo suorganizuota pažintinė, gerosios patirties išvyka į Kupiškio kraštą.
Pirmiausia nuvykome į Adomynę. Pasivaikščiojome po dvaro parką, susipažinome su dvaro istorija ir dalyvavome edukacinėje programoje „Dvaro ponios arbatėlė“, žinoma paragavome ir garsiųjų dvaro pagrabinių bandelių.
Vėliau pasukome į Palėvenę, kur aplankėme ir apžiūrėjome Palėvenės domininkonų vienuolyno ansamblį. Čia mūsų laukė nepaprasta edukacija. Įdomus pasakojimas apie vienuolyną, apsilankymas paslaptinguose rūmuose ir edukacinė programa „Vienuolių gyvenimo būdas ir virtuvė“.
Išvykos metu dalinomės ir gerąją patirtimi su Kupiškio rajono Adomynės ir Palėvenės bendruomenėmis. Nuoširdžiai dėkajame Adomynės bendruomenės pirmininkei Virginijai Pakalniškienei ir bendruomenės „Palėvenys“ pirmininkei Laimutei Juknevičienei bei bendruomenės narei Ritai Pukenienei už šiltą priėmimą, gardžias edukacijas, išsamiai pristatytą krašto istoriją ir bendruomenių veiklą.
Vėliau lankėmės Kupiškio mieste. Iš puikios, mus lydėjusios gidės Ritos Kavaliauskienės, sužinojome, kad Kupiškis – vienas gražiausių Lietuvos miestų, įsikūręs Lėvens ir Kupos upių santakoje. Miestui vardą davė upė Kupa. Senosios sėlių kalbos žodis „kūpėti“ reiškia smarkiai bėgti, virti, kunkuliuoti. Rašytiniuose šaltiniuose Kupiškis pirmą kartą paminėtas 1480 m.
Pirmiausia aplankėme Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčią, paskui kitas šio krašto istorines vietas – H. Orakausko skulptūrų parką „Muziejus po atviru dangumi“, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus miesto aikštę, buvusią žydų sinagogą, Aukštupėnų piliakalnį, Kupiškio marias. Grožėjomės miesto šokančiu fontanu.
Išsiskyrėme su Rita dar vienoje nuostabioje Kupiškio vietoje – Šimonio parke prie „Baltų gyvybės medžio“, sutarę susitikti čia dar ne kartą.
Laikas neprailgo, tad kupini įspūdžių ir geros nuotaikos, vakare grįžome į namus.
Projektu paskatintas Saločių seniūnijos vietos bendruomenių bendravimas ir bendradarbiavimas, sudarytos sąlygos tenkinti bendruomenių narių socialinius ir viešuosius poreikius per kultūrinę ir švietėjišką veiklą.
