Kultūros renginiai | 2012 m.
2012 metai
„Baltijos keliui” – 23-eji
Rugpjūčio 23 dieną sukako 23 metai, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės nepabūgę prievartos, gąsdinimų, spaudimo, drąsiai susikibo rankomis visose Baltijos šalyse ir pasauliui paskelbė „Mes esame laisvi! Mes būsime laisvi! Ir mes tai įrodysime!“
Lietuvos – Latvijos pasienyje įvyko Baltijos kelio minėjimas, kuriame dalyvavo ir Raubonių folkloro ansamblis “Tatula”.
Prie kavinės „Pakelės namai” buvo užkurtas šventinis laužas apie kurį susibūrė lietuviai ir latviai. Renginio dalyvius pasveikino abiejų šalių politikai ir visuomenės veikėjai.
Susitikimo metu buvo priimta bendra deklaracija dėl lietuvių ir latvių vienybės stiprinimo. Baltijos kelio metinių minėjimo šventę vainikavo „BALTŲ VAKARONĖ“. Kas tik norėjo ir turėjo jėgų galėjo šokti skambant uždegančiai liaudiškai muzikai. O visiems gerai žinomas lietuvių liaudies dainas kartu su rauboniečiais dainavo visi renginio dalyviai.
Rasos šventė
Šį paslaptingą metą, kai pati trumpiausia naktis beveik nespėja apgaubti žemės, visa gamta, žolynai kupa, veši, auga, stiebiasi į saulę. Žmonės, kurie nemiega trumpiausiąją vasaros naktį, praleidžia ją gamtoje, gauna didelius kiekius teigiamos Žemės energijos – juos visus metus globoja motinos gamtos deivė Žemyna.
Prisirinkę pievose įvairiausių žolynų pynėme vainikus, kurie simbolizuoja nepaliaujamą gamtos judėjimą, laiko ratą ir nešiojami teikia vidinę darną, dvasinę pusiausvyrą.
Dar vieną vainiką nupynėme iš ąžuolo lapų. Ąžuolas lietuviui – svarbiausias tvirtybės, ilgaamžiškumo simbolis.
Saulei leidžiantis, užkūrėme didelį laužą, kad jo šviesa apšviestų kuo daugiau, kad pikti sutvėrimai negalėtų pakenkti derliui ir laimingam gyvenimui.
Smagiai šokome, ėjome ratelius, šokinėjome per laužą.
Dainomis pagerbėme į žiemos pusę išvykstančią Saulę, padėkojome jai už duotą šilumą, svetingai ją išlydėjome, kad sugrįžtų ir kitais metais.
Vaišinomės savo suneštinėmis vaišėmis, ant laužo virėme skanią košę.
Dar ilgai netilo dainos ir tik ant pievų besileidžiant rūkui per stebuklingą rasą grįžome namo.
Gamtos mylėtojų šventė
Vaikų dienos centro lankytojai su Raubonių kultūros namais bei kaimo biblioteka atgaivino tradicinę gamtos mylėtojų šventę.
Prieš Velykas vaikai su savo vadove Kristina Kondrotiene padarė didžiulį kiaušinį iš vytelių.
Po švenčių susirinkę į vaikų dienos centrą visi prisiminė tradicijas, Velykų papročius, bet smagiausia buvo ridenti margučius.
Užgavėnės
Nors vasario 21-oji buvo šalta ir vėjuota, tačiau neišsigandę blogo oro, prie Raubonių vaiko dienos centro švęsti Užgavėnių rinkosi kaukėti persirengėliai.
Susirinkusieji dalyvavo įvairiose rungtyse, linksmose estafetėse, rinko gražiausią kaukę, dainavo linksmas dainas ir sukosi smagiuose rateliuose.
Čigonė visiems norintiems būrė ateitį, daktarė gydė nuo visų ligų, velniai ir raganos vaikė piktąsias dvasias.
Nuo žvarbaus oro Užgavėnių dalyviai gynėsi karšta arbata, valgė gardžius ką tik keptus blynus. Daugelis skaniausių vaišių atsinešė ir iš namų.
Skambant muzikai apie laužą šoko persirengėliai. Jo liepsnose sudegė ir žiemos simbolis – Morė. Su gera nuotaika ir raginimais: „Žiema, žiema bėk iš kiemo…“ visi draugiškai palydėjo žiemą, linkėdami jai negrįžti iki kitų metų.
Valstybės atkūrimo dienos minėjimas
„Dainuokim dainą savo kraštui“, tokiu pavadinimu vyko minėjimas, skirtas Valstybės atkūrimo dienai paminėti.
Jį pradėjo Raubonių kultūros namų administratorė Gražina Paškevičienė. Pasveikinusi susirinkusius su švente, pakvietė sugiedoti Lietuvos himną. Apie vasario 16-osios reikšmę Tautos istorijai papasakojo bibliotekininkė Liolita Baranauskienė.
Eiles apie Tėvynę deklamavo Raubonių vaiko dienos centro lankytojai, vadovė Kristina Kondrotienė.
Keletą Justino Marcinkevičiaus eilėraščių padeklamavo Salvinija Mackutė. Dainą „Baltas lino žydėjimas“ padainavo moterų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Lidijos Zagorskienės.
Skambių dainų ir melodijų pynę visiems dovanojo Gulbinėnų saviveiklininkai, vadovaujami Adolfo Andrulio ir Rimos Kubiliūnienės.
