Istorija
Prieš porą dešimtmečių, pradėjus domėtis Raubonių kultūros namų istorija, Pasvalio kultūros centro archyve rastas dokumentas: „1957 m. rugsėjo 14 d. Įsakymas Nr. 98 Pasvalio rajono DŽD tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nuo š.m. rugsėjo 15 d. uždaromi klubai skaityklos: Pervalkų, Vileišių, Telžių, Saločių, Kraštų ir Ąžuolpamūšio.
Turtą perduoti naujai steigiamiems kultūros namams: būtent Ąžuolpamūšio, Kraštų, Telžių klubų skaityklų į Raubonių apylinkės kultūros namus, atidaromus nuo š.m. spalio mėn. 1 d.”
Pirmąjį veiklos dešimtmetį jie glaudėsi buvusiuose Raudonpamūšės dvaro rūmuose (| pav.). Genovaitė Pažemeckienė prisimena: „Ten įrengė salę, padarė sceną, vykdavo repeticijos, šokiai, kiti renginiai. Iš Pasvalio atvažiuodavo rodyti kino. Vasarą būdavo gegužinės, grodavo muzikantai Povilas Narbutas, Jonas Patkauskas, Algis Mockūnas, susirinkdavo daug žmonių, ir jaunimo, ir vyresnių. Labai populiarūs tuo laiku būdavo šokių kolektyvai. Mūsų jaunimas irgi šoko tautinius šokius. (2 pav.) Važiuodavom pasirodyti į Pasvalyje vykusias Dainų, Derliaus šventes (3 pav.).
Prisimenu, kaip kolūkio sunkvežimiu važiuodavom koncertuoti į kitus kaimus. Sunkvežimio priekaboje sudėdavo suolus, susėsdavome ir džiaugdavomės, kad mus veža“. Vėliau kultūros namai persikėlė į senąją kolūkio kontorą Raubonyse, dabar ten kaimo turizmo sodyba „Tatulos vingiai“. 1969 metų vasario 9 dieną atidaryti nauji kultūros namai, kurie veikia iki šiol.
Aldona Jankauskienė: „1965 metų pabaigoje, dainą mėgstančios merginos pradėjome repetuoti „Mūšos“ kolūkio kontoros pastate. Dainas išsirinkdavome pačios. Mums grojo Mykolas Armonavičius. Ten pat buvo ir biblioteka, tai vasarą vedėjos mus mokė ir tautinių šokių. Aišku, neturint vadovų specialistų, dainų ir šokių repertuaras buvo nedidelis. Apsidžiaugėm, kai 1966 metų pabaigoje meno vadovu pradėjo dirbti Romualdas Jacinkevičius, labai gabus ir kantrus mokytojas.
Jis su pertraukomis kultūros namuose dirbo ilgą laiką. Buvo subūręs ir kaimo kapelą. Repetuodavom kontoroje po darbo, nes vadovas atvažiuodavo vakarais. Pasirodymai vykdavo Raudonpamūšėje, salėje. Tuo metu direktore dirbo Genė Grigaliūnaitė. Savaitgaliais vykdavo šokiai, prisirinkdavo daug šokėjų, vietinio ir aplinkinių kaimų jaunimo. Vasaros metu gegužinės vykdavo Raudonpamūšėje, parke, arba Ąžuolpamūšėje, pievoje prie Jiešmens.
1968 m. buvo pastatyti dabartiniai kultūros namai Raubonyse. Sąlygos repetuoti ir koncertuoti tapo žymiai geresnės. Į saviveiklą įsijungė ir vyrai. Vėl susikūrė kapela. Buvo tradicija Jonines švęsti Ąžuolpamūšės piliakalnyje (4 pav.)“.
Banga Likpetrienė, dirbusi kultūros namuose, prisimena: „Mano vyro, Algirdo Likpetrio, šeima buvo muzikali. Muzikavo senelis, mama, broliai. Vyras lengvai grojo armonika, akordeonu. Vyresnieji broliai Antanas ir Vytautas mėgo groti, dainuoti. Vytautas griežė smuiku. Visi jie buvo savamoksliai. Kai susikūrė kaimo kapela, grojo mano vyras, Algis Ranonis, Antanas Simsonas ir kiti. Vadovavo šviesaus atminimo mokytojas Romualdas Jacinkevičius. Paaugus vaikams, buvau pakviesta dainuoti moterų ansamblyje. Dėkinga esu mokytojui, išmokusiam pamilti dainą. Nelengvas anuomet buvo kaimiečio gyvenimas, bet žmonės po sunkių darbų susirinkdavo į šventes. Buvo pažymimos svarbesnės datos, koncertuodavom motinos dienos proga, ataskaitiniuose susirinkimuose, dalyvaudavom rajono dainų šventėse“.
Daug kartų keitėsi kultūros namų pavaldumas ir pavadinimas. Pradžioje jie priklausė Raubonių apylinkei, vėliau Saločių apylinkei, Pasvalio rajono kultūros skyriui, vėliau Saločių seniūnijai. Anksčiau kultūros namuose dirbo direktorius ir meno vadovas. Per šešiasdešimt metų pasikeitė 25 direktoriai ir 26 meno vadovai. Pirmasis kultūros namų direktorius buvo Povilas Kavaliauskas, meno vadovas Antanas Tamašauskas. Pasvalio kultūros centro Raubonių skyriuje nuo 1983 m. dirba kultūros renginių vadybininkė Gražina Paškevičienė, meno vadovė Lidija Zagorskienė, čia dirbanti nuo 2007-ųjų sausio, ir Lukas Simsonas, renginių organizatorius, darbą kultūros namuose pradėjęs 2019-ųjų gruodį.
Nuo seno žinoma, kad žmogus ne vien duona sotus, jam reikia gerai pailsėti ir turiningai praleisti laisvalaikį. Todėl daugelis rauboniečių noriai dalyvavo meno saviveikloje. Vieni savo laisvalaikį skyrė dainai, kiti šokiui, vaidybai. Ne vienerius metus kultūros namuose veikė kaimo kapela, paįvairinusi daugelį pasirodymų. (5 pav.)
Ilgiausiai gyvavo moterų vokalinis ansamblis, susikūręs ir koncertavęs 1966—2006 metais. Ansamblyje dainavo 8—15 dainininkių (6 pav.). Šis kolektyvas aktyviai dalyvavo įvairiuose kultūros namų renginiuose ir išvykose. Ansamblio vadovais buvo Romualdas Jacinkevičius, Saulius Savickas, Ligita Špokauskienė.
Anksčiau liaudies kūrybos atlikėjai buvo susibūrę į etnografinius ansamblius. Nuo 1983 metų su pertraukomis toks kolektyvas veikė ir Raubonyse (7 pav.) 1999 m. lapkritį, vyresnieji kaimo gyventojai vėl pradėjo rinktis į folkloro ansamblio repeticijas, mokytis šokti ir dainuoti. Pirmoji parengta programa buvo parodyta 2000 m. pavasarį atvelykio vakaronėje. Ji puikiai pavyko, todėl nuspręsta neišsiskirstyti, o tęsti pradėtą veiklą toliau. Ansamblis gyvuoja iki šiol.
Jaunimas, ypač mergaitės, visada mėgo dainuoti, buvo susibūręs ne vienas vokalinis ansamblis, dalyvavęs daugelyje renginių. Buvo ir puikių solisčių, kurios džiugino savo pasirodymais. Merginos dalyvavo jaunimo muzikos festivalyje „Nauji veidai“, buvo gerai įvertintos. Jaunimas mėgo ir šokti, rinkdavosi į repeticijas, kūrė šokius, derino sceninius rūbus. 1996 m. dalyvavo šokių šventėje Pasvalio kultūros centre ir 1997 m. pirmojoje šokių šventėje „Batukai smailianosiukai“ Diliauskuose. Keletą metų su pertraukomis veikė vaikų ir jaunimo tautinių šokių kolektyvai, pasirodę ne viename koncerte namuose ir išvykose.
Anksčiau labai populiarios buvo diskotekos, jos vyko kiekvieną šeštadienį. Diskotekų vedėjai buvo veiklūs vaikinai, patys susitvarkydavo garso ir šviesos aparatūrą, parinkdavo geros muzikos, jų organizuojamas diskotekas jaunimas mėgo ir suvažiuodavo iš viso rajono, susirinkdavo per 100 jaunų žmonių.
Kultūros namuose kasmet organizuojama nemažai renginių: tai koncertai, šventės, parodos, popietės, vakaronės, susitikimai ir kt. Kai kurie renginiai tapo tradiciniais — Užgavėnės, Teatro ir Motinos dienos minėjimai, tarptautinis amatų ir meno festivalis „Vilnonės dienos“, Kalėdų eglutė vaikams, Padėkos vakaras ir kt. Kasmet vykstanti Vasaros šventė sutraukia daugiausia dalyvių. Kas porą metų vyksta kraštiečių susitikimai, kurie taip pat sulaukia susidomėjimo ir dėmesio.
„Gyvenimas — scena,
o scena — gyvenimas...“
Prieš dešimtmetį, švenčiant kultūros namų įkūrimo 50-mečio jubiliejų, kolegė Natalija Mikašienė perskaitė prasmingus ir įsimintinus žodžius:
„Kultūros darbuotojai — tai žmonės, galintys dvasine prasme išlaisvinti mus iš jausmų sąstingio. Jie jautrios širdies ir poetiškos sielos žmonės, sugebantys savo veikla užkrėsti kitus. Jiems gyvenimas — scena, o scena — gyvenimas. Kultūrinis gyvenimas lyg banga — tai kyla, tai leidžiasi, linkiu Jums likti tos bangos viršūnėje“.
Žinoma, labai to norėtume, todėl kviečiame visus prisijungti, kad kartu keliautume per gyvenimą su daina širdyje, šypsena lūpose, gera nuotaika ir bendryste. Drauge kurkime ir puoselėkime kultūrinės veiklos tradicijas, mielieji mėgėjų meno mylėtojai!
Nuoširdžiai dėkojame visiems, esantiems kartu.
Socialiniai tinklai
Draugystės g. 2, Raubonių k., Pasvalio r.
Draugystės g. 2, Raubonių k., Pasvalio r.
Informacija
Naudingos nuorodos
