Valstybė nėra tik istorijos datos, iškilūs vardai ar oficialūs nutarimai. Ji gyva kasdieniuose mūsų darbuose ir pasirinkimuose, šeimų pasakojimuose, dainose bei perduodamuose prisiminimuose. Projektas „Iš kartos į kartą – su meile Lietuvai“ kvietė atsigręžti į šią tiesą ir pajusti, kad kiekvienas iš mūsų esame svarbi bei nepakeičiama gyvosios Lietuvos istorijos dalis.

Švęsti Valstybės dieną susirinkome Ąžuolpamūšės piliakalnyje, kur išdidžiai stovi protėvių supilti pylimai, kur antrojo tūkstantmečio pradžioje stovėjo žiemgalių pilis, kur ošiantys medžiai mena legendas ir šlama senas istorijas.

Pasvalio molis… klampus, riebus ir dosnus. Brandinantis javus, auginantis galingus ąžuolus. Tokioje derlingoje žemėje ir žmonės auga – tvirto būdo, stiprios dvasios, darbštūs, išmintingi ir nuoširdžiai mylintys savo Tėvynę. Žmonės, kurių vardai peržengia gimtojo krašto ribas ir tampa visos Lietuvos istorijos dalimi.

Tarp jų – broliai Vileišiai. Savo darbais, idėjomis ir pasiaukojimu jie padėjo tvirtus pamatus moderniai Lietuvos valstybei, jos kultūrai, švietimui ir tautinei savimonei. Siekdama įprasminti jų iškilų atminimą, Pasvalio rajono savivaldybė 2026-uosius paskelbė Brolių Vileišių metais.

Trys broliai – Petras, Jonas ir Antanas. Kiekvienas apdovanotas skirtingais talentais, skirtingo būdo ir likimo, tačiau sujungti to pačio tikslo – dirbti „vardan tos Lietuvos“. Tokie skirtingi ir viena idėja degantys broliai!

Laisvė niekada nebuvo duotybė – kiekviena karta ją saugojo savaip. Vieni gynė kalaviju, kiti – knyga ir lietuvišku žodžiu.

Praeities kartos turėjo vieną patį svarbiausią tikslą – kad ateities Lietuvoje mes būtume laimingi. Laisvė ir taika nėra tik istoriniai žodžiai vadovėliuose. Tai – mūsų kasdienybė, kuria esame įpareigoti džiaugtis ir branginti kas akimirką.

Virš Ąžuolpamūšės piliakalnio suskambo gražiausios Raubonių folkloro ansamblio „Tatula“ dainos, Daujėnų liaudiškos muzikos kapela „Smiltelė“, vadovaujama Modesto Samulėno, susirinkusiuosius džiugino vingriomis melodijomis ir nuotaikingomis dainomis.

Modernaus folkloro grupės „Balti vėjai“ iš Marijampolės (vadovas Artūras Petraška) muzika priminė, kad tradicijos tebegyvena mumyse, leisdamos kiekvienai kartai iš naujo atrasti savąją Lietuvą.

Šventės erdvėse lankytojai galėjo apžiūrėti broliams Vileišiams skirtą fotografijų parodą ir iš arčiau susipažinti su šių Pasvalio krašto šviesuolių gyvenimu bei darbais. Veikusiose kūrybinėse dirbtuvėse netrūko šurmulio: spalvindami lauko akmenukus, renginio dalyviai dėliojo bendrą kompoziciją „Lietuvos pamatai“, kur kiekvienas akmuo simbolizavo mūsų vienybę ir indėlį į Tėvynės ateitį.

Kaligrafijos dirbtuvėse dideli ir maži ėmė į rankas plunksnas, kad išlietų gražiausius linkėjimus ir parašytų laišką tiems, kurie čia gyvens po mūsų. Visi šie laiškai, mintys ir palinkėjimai buvo sudėti į laiko kapsulę bei užkasti piliakalnio žemėje.

Ši kapsulė – tai mūsų kartos dovana ir liudijimas tiems, kurie ant šio kalno stovės po šimto ar kelių šimtų metų. Galbūt jie nežinos mūsų vardų, tačiau žinos, kad 2026-aisiais čia gyveno žmonės, kurie čia dirbo, svajojo, brangino laisvę ir tikėjo Lietuva.

Kiekvienas kraštas turi savo neparašytas istorijas, mažiau girdėtus faktus ir žmones, kurie padeda juos atrasti iš naujo. Renginio metu savo įžvalgomis apie Pasvalio krašto praeitį ir brolių Vileišių palikimą dalijosi Pasvalio krašto muziejaus istorikas Gražvydas Balčiūnaitis – žmogus, daugelį metų kantriai renkantis, tyrinėjantis ir saugantis mūsų krašto istorinę atmintį.

21 valandą atėjo ypatinga akimirka, kai visus sujungė vienas balsas ir „Tautiška giesmė“. Įsipareigojimas sau ir savo Tėvynei. Tarsi malda, kviečianti iš praeities semtis stiprybės, eiti šviesos, vienybės ir tiesos keliu bei išsaugoti tai, kas mums brangiausia. Ir nebesvarbu, iš kur esame atvykę, kiek mums metų ar kokius darbus dirbame, virš Ąžuolpamūšės piliakalnio pakilę balsai susiliejo su milijonų lietuvių balsais visame pasaulyje ir priminė: kad ir kur būtume, mūsų širdys plaka Lietuvai.

Po vieningai sugiedotos „Tautiškos giesmės“ vakarą vainikavo tautiškos kapelijos „Sutaras“ (vad. Antanas Fokas) koncertas, kai smagi muzika išjudino ir jauną, ir seną, o kojos pačios kilnojosi šokiui… Nes kol skamba muzika, kol dainuojame ir šokame drauge, tol gyva ir iš kartos į kartą keliaujanti mūsų meilė Lietuvai.

Projektas įgyvendintas iš Nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai 2026 metų programos lėšų. Jo įgyvendinimas prisidėjo prie pilietiškumo stiprinimo, bendruomeniškumo ir istorinės atminties puoselėjimo.