Raubonių kaimo istorijos vingiais
Raubonių kaimas yra už 10 kilometrų nuo Pasvalio į šiaurę. Kaimas įsikūręs gražioje vietoje – dviejų kelių sankirtoje. Senieji Raubonys driekiasi šalia kelio į Biržus, naujieji – kitoje Tatulos pusėje. Pro šalį eina tarptautinis kelias Via Baltica. Juo mašinos rieda į Latviją, Estiją ir kitas šiaurės Europos šalis. Šis naujasis kelias nutiestas per Raubonių gojelį, apie 1958-1960 metus. Anksčiau į Rygą kelias ėjo per kaimą. Todėl seniau Raubonys buvo plačiai žinomas kaimas, ne tik dėl kelio, bet ir dėl malūno, bei vilnų karšyklos– verpyklos.
Senasis Raubonių kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1588 metais (Upytės žemės teismo knygose).
Malūno pastatas yra seniausias mūsų kaimo statinys – gražus raudonų plytų namas pastatytas vaizdingame Tatulos slėnyje. O upės vandenys anksčiau sukdavo malūno girnas. Dabar tik pavasariais patvinusi Tatula išsilieja, apsemdama augančius alksnynus, vanduo priartėja prie pat malūno, lyg prašytusi panaudoti jo veržlią srovę. Per keletą dienų nuvilnija, nušniokščia patvinusi upė, paskui nuslūgsta vandenis atidavusi Mūšai. Vandens prisodrintos sužaliuoja ievos, lankoje pražysta purienų kilimai.
Rasti dokumentai liudija, kad 1775 m. Raubonyse grūdus malė vandeningos Tatulos upės tėkmės įsukti 2 mediniai ratai sukę 2 girnas. Tuomet Raubonių vandens malūnas buvo vienintelis Krinčino parapijoje.
1907 m. Raubonyse pradėjo veikti iš raudonų plytų sumūrytas malūnas ir vilnų karšykla-verpykla su Anglijoje ir Švedijoje supirkta technologine įranga. Girnos nustojo suktis 1985 m., o karšykla-verpykla uždaryta 1997 m. birželio 13 d.
Šiandien šis svarbus praeities architektūrinis ir retas inžinerinis objektas su gerai išsilaikiusia technologine įranga turi unikalią vertę. Todėl jis tapo valstybės saugomu istorijos, technikos ir architektūros paminklu.
2014 m. suprasdama jo svarbą, bendruomenė pasirašė panaudos sutartį, ir ėmėsi aktyviai ieškoti pagalbos jam išsaugoti.
2015 m. rugsėjo 12 dieną buvo atidarytas Raubonių malūno amatų centras, ir prie malūno vykęs amatų festivalis „Vilnonės dienos“. Jo metu buvo pristatomas naujasis amatų centras, vyko amatininkų mugė, buvo demonstruojami amatai, vyko koncertai.
Chrestomatinė kaimo istorija
...
1907 m.
Raubonyse pradėjo veikti iš raudonų plytų sumūrytas malūnas ir vilnų karšykla-verpykla su Anglijoje ir Švedijoje supirkta technologine įranga
1933 m.
Pastatytas senojo Raubonių kaimo kryžius
1949 m.
Pradėjo formuotis „Mūšos“ kolūkis, kuris vėliau buvo pervadintas į žemės ūkio bendrovę, o nuo 2001 metų tapo privačių asmenų nuosavybe
1950 - 1976 m.
Raubonys buvo apylinkės centras
Nuo 1951 m.
Kaime veikia biblioteka
1957 m.
Įkurti kultūros namai
1960 m.
Nuo 1960 metų kūrėsi naujoji gyvenvietė. Naujakuriai kėlėsi iš aplinkinių: Raudonpamūšio, Ąžuolpamūšio, Trečionių, Našlėnų ir kt. kaimų
1960 m.
Atidarytas Felčerinis - akušerinis punktas, o nuo 1996 m. veikia bendrosios praktikos gydytojo kabinetas
1968 m.
Atidarytas paštas
1968 m.
Pastatytas kolūkio administracinis pastatas su kultūros namais
1968 m.
Pastatytas pradinės mokyklos pastatas ir mokykla iš Ąžuolpamūšės kaimo persikėlė į naujas patalpas Raubonyse. 2009 metais mokykla uždaryta
1969 m.
Įrengtas pirmasis šiltnamis. Vėliau pastatyti stikliniai žieminiai šiltnamiai, juose buvo auginamos gėlės ir daržovės. Šiltnamiai, buvę vieninteliai rajone, veikė iki 1993 metų
1971- 1991 m.
Veikė buitinis gyventojų aptarnavimo paviljonas
1972 m.
Pastatytas vaikų lopšelis- darželis.
Veikė iki 1991 m.
Nuo 1976 m.
Kaimas priklauso Saločių seniūnijai
1996 m.
Įkurta Raubonių koplyčia
2003-02-19
Įsteigta kaimo bendruomenė
2006 m.
Pastatytas kaimo kryžius, skirtas koplyčios įkūrimo 10–mečiui
2009 m.
Pastatytas stogastulpis, skirtas Lietuvos Vardo paminėjimo Tūkstantmečiui
2011 m.
Buvusios mokyklos patalpose atidarytas Raubonių daugiafunkcis centras
2015 m.
Duris atvėrė Raubonių malūnas. Jame atidarytas tradicinis amatų centras
Po aštuoniolikos metų pertraukos vėl pradėjo dūgzti Raubonių vandens malūno – vilnų karšyklos verpyklos mašinos. Valstybės saugomo unikalaus ne tik mūsų krašto, bet ir visos Lietuvos kultūros paveldo objektas atgimė Raubonių bendruomenės ir projekto konsultanto Vaidoto Gikio pastangų bei entuziazmo dėka.
2015 m.
Įvyko pirmasis amatų ir meno festivalis „Vilnonės dienos“
Festivalis „Vilnonės dienos“ – dviejų dienų renginys malūne ir karšykloje-verpykloje bei prie jos esančioje Tatulos upės pakrantėje. Festivalis, skirtas susipažinti su vilnos apdirbimo galimybėmis, išbandyti pirčių šilumą, pasiklausyti ir pasišokti skambant tradicinės muzikos garsams, pasižiūrėti teatro pastatymų ir šauniai praleisti laiką!
2017 m.
Atidengtas paminklinis akmuo išnykusiems kaimams atminti
Paminklas skirtas išnykusiems Našlėnų Trečionių, Ąžuolytės, Medomiškio kaimams atminti. Skulptorius Vidas Šukys.
2022 m.
Atidarytas atnaujintas Raubonių vandens malūnas, vilnų karšykla-verpykla
2018-ųjų pabaigoje pradėti senojo Raubonių vandens malūno-vilnų karšyklos-verpyklos restauracijos ir rekonstrukcijos bei pritaikymo turizmo reikmėms darbai. Po rekonstrukcijos lankytojai savo akimis gali pamatyti, kaip karšiama ir verpiama vilna, taip pat susipažinti su senaisiais amatais ir šio krašto tradicijomis. Malūnas atkurtas remiantis 1924 metų brėžiniu.
Socialiniai tinklai
Draugystės g. 2, Raubonių k., LT-39447 Pasvalio r.
Draugystės g. 2, Raubonių k., Pasvalio r.
Informacija
Naudingos nuorodos
