Raubonių vandens malūnas, vilnų karšykla-verpykla

Raubonių vandens malūno, vilnų karšyklos-verpyklos pastatas pastatytas XIX a. pabaigoje, netoli plento Pasvalys–Biržai, Tatulos upės slėnyje, prie pat kranto. Rasti dokumentai liudija, kad 1775 m. Raubonyse grūdus malė Tatulos upės tėkmės įsukti 2 mediniai ratai sukę 2 girnas. Tuomet Raubonių vandens malūnas buvo vienintelis Krinčino parapijoje. 1860 m. dvarininkas Lui fon Roppas (1824–1897) nupirkęs Raubonių kaimą, nupirko ir senąjį Raubonių malūną bei pastatė iki šiol tebestovintį raudonmūrį. 1907 m. pradėjo veikti iš raudonų plytų sumūrytas malūnas ir vilnų karšykla-verpykla su Anglijoje ir Švedijoje supirkta technologine įranga. 1921 m. malūno savininku įvardytas Latvijos pilietis Jonas Ribbė. Apie 1936–1938 m. Raubonių vandens malūnas parduotas žydui Chackeliui Zivui. 1940 m. Raubonių malūnas nacionalizuotas. 1941–1944 m. vienvaldžiu malūno šeimininku tampa Lietuvos vokietis Henrikas Brandenburgis. Sovietiniais metais malūnas toliau veikė. Girnos nustojo suktis 1987 m., o karšykla-verpykla uždaryta 1997 m. 1991–1993 m. vilnų karšykla-verpykla priklausė Pasvalio valstybinei buitinių paslaugų įmonei. Nuo 1995 m. ji perregistruota į UAB „Raubonių verpykla“, priklausiusią Pasvalio savivaldybei. Funkcionuojant malūnui buvo suformuotas kompleksas, susidedantis iš tvenkinio, vandens kanalo ir pastato, kuriame buvo sukomponuoti malūno, karšyklos bei verpyklos įrengimai. Malūno turbinas suko iš tvenkinio kanalo atitekantis vanduo. Tarp pastato ir tvenkinio buvo kiemas, kur iki šiol yra išlikęs balkonas su stogeliu maišų pakėlimui į antrą aukštą. Malūnas pastatytas dviejų aukštų, raudonų plytų mūro, netinkuotas. Abiejuose jo galuose pastatyti vienaaukščiai mūriniai priestatai. Sienos mūrytos labai kokybiškai, mūras tvirtas, gražus. Pamatai iš akmenų, plytų. Šiandien šis svarbus praeities architektūrinis ir retas inžinerinis objektas su gerai išsilaikiusia technologine įranga turi unikalią vertę. Todėl jis tapo valstybės saugomu istorijos, technikos ir architektūros paminklu, 2008 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Iki šių dienų yra išsaugota senoji karšyklos ir verpimo technika.

2014 m. suprasdama jo svarbą Raubonių bendruomenė pasirašė panaudos sutartį, ir ėmėsi aktyviai ieškoti pagalbos jam išsaugoti.

2015 m. rugsėjo 12 d. po aštuoniolikos metų pertraukos vėl pradėjo dūgzti Raubonių vandens malūno – vilnų karšyklos verpyklos mašinos. Ne komerciniais, o pažintiniais tikslais. Valstybės saugomo unikalaus ne tik mūsų krašto, bet ir visos Lietuvos kultūros paveldo objektas atgimė Raubonių bendruomenės ir projekto konsultanto Vaidoto Gikio pastangų bei entuziazmo dėka.

Projekto „Tradicinių amatų centro kūrimas“ pagrindinis tikslas – Raubonių vandens malūno karšykloje-verpykloje įkurti tradicinių amatų centrą, atgaivinti ir puoselėti tradicinius vilnos amatus.
Per rekordiškai trumpą laiką – tris mėnesius, suremontuotos patalpos, sutvarkyta elektros instaliacija, sumontuota apsaugos signalizacija su vaizdo stebėjimo sistema, įrengti žaibolaidžiai, atliktas vilnų karšyklos-verpyklos technologinės įrangos dalinis remontas, įsigyti vidaus baldai ir lauko biotualetai, surengti vilnos apdirbimo praktiniai mokymai. Visas projektas atsiėjo apie 60 tūkst. Eur (per 200 tūkst. litų).
Pirmajame raudonų plytų pastato aukšte įkurtos jaukios amatų dirbtuvės. Jose pastatytas stalas, ant kurio mokomasi velti vilną. „Pirmi bandymai praėjo sėkmingai. Susirinko dvidešimt žmonių, beje, vien moterys. Jos išmoko nusivelti kambarines šlepetes, riešines“, – pasakojo Raubonių bendruomenės pirmininkė Gražina Paškevičienė. Edukacinė programa „Vilnos kelias“ sukurta, remiantis vilnų karšykloje-verpykloje dirbusių žmonių pasakojimais. Ypač daug vertingos informacijos pateikė viena paskutiniųjų jos darbininkių Irena Kvedaraitė-Poškuvienė.

V. Gikys pripažino, kad vilnų karšyklos-verpyklos atgimimo pradžia buvo sunki. Pastatas įrašytas į nekilnojamų kultūros vertybių registrą, tad net mažiausius darbus reikėjo derinti su paveldosaugos specialistais. „Nieko nebuvo galima daryti be techninio statybos projekto, kuris kainavo tiek pat, kiek mes turėjome „Leader“ programos lėšų amatų centrui kurti. Tad užsukę į vilnų karšyklą-verpyklą neišvysite tviskančių spalvų, įspūdingų langinių, nes atliktas tik paprastas remontas“, – paaiškino V. Gikys.

2018 m. pabaigoje pradėti senojo Raubonių vandens malūno restauracijos ir rekonstrukcijos bei pritaikymo turizmo reikmių darbai. Projektas užtikrins turizmo produktų įvairovę Lietuvoje, naujų produktų atsiradimą ir plėtrą. Muziejaus malūno pastate atidarymas, ekspozicijos, lankytojų supažindinimas su vilnos karšimo ir verpimo, duonos gaminimo bei alaus darymo procesais plėtos Lietuvos kultūrinį paveldą ir prisidės prie jo išsaugojimo ir perleidimo ateities kartoms.

2023 m. rugpjūčio mėnesį baigti Raubonių vandens malūno-karšyklos-verpyklos tvarkybos ir kapitalinio remonto darbai. Kaip jau minėta, šis Lietuvoje lygių neturintis technikos paveldo statinys naujam gyvenimui pradėtas prikelti 2015 m. Raubonių bendruomenės ir jos entuziasto Vaidoto Gikio iniciatyva. Pasvalio rajono savivaldybei priklausantį pastatą bendruomenė valdo panaudos teisėmis. 

Restauravimo darbai užtruko beveik ketverius metus, jie buvo suskirstyti į du etapus.  Malūno atkūrimui lėšos gautos iš Europos Sąjungos fondų, valstybinės paveldotvarkos programos bei skirtos iš Pasvalio savivaldybės biudžeto. Atlikti darbai: pamatų remontas, vidaus ir lauko sienų, perdangų, pralaidos ir jos atraminių sienučių, tiltų, stogo konstrukcijų ir dangos, kaminų, lietaus vandens nuvedimo sistemos, vidaus ir lauko laiptų, langų, durų, nuogrindos, fasadinio mūro, fasadinio polichrominio dekoro, istorinės malūno technologinės įrangos ir kiti tvarkybos darbų projekte numatyti tvarkybos darbai. Taip pat įrengta vandentiekio ir nuotekų sistema, sutvarkyta malūno aplinka, lauko akmenimis išgrįsta automobilių stovėjimo aikštelė, išvalytas kanalas.

Didieji darbai baigėsi, tačiau malūno teritorijoje judėjimas tęsis ir toliau. Projektuojama pralaida po Taikos gatve ateityje užtikrins, kad vanduo nuolat judės po pastatu ir neleis kanalui vėl užpelkėti. Kiek tolėliau bus įrengta didelė automobilių ir autobusų stovėjimo aikštelė bei pėsčiųjų takas iki malūno. Čia bus pasinaudota Pasvalio rajono vietos veiklos grupės teikiamomis galimybėmis.

Kontaktai

Adresas Taikos 5, Raubonių k., Pasvalio r.
El. paštas raubonys@gmail.com
Tel. numeris +370 698 14 356
Darbo laikas I-VII dienomis, iš anksto susitarus nurodytu telefonu

Socialiniai tinklai

Draugystės g. 2, Raubonių k., LT-39447 Pasvalio r.

Draugystės g. 2, Raubonių k., Pasvalio r.

Visos teisės saugomos 2009-2023 © Raubonių kaimo bendruomenė